Ieškojo originalaus užsiėmimo

Inesa dirba klientų aptarnavimo specialiste, Kristina yra grafikos dizainerė. Abiem po darbų lieka laisvo laiko, tad norėjosi kokios nors papildomos veiklos.

„Norėjau sugalvoti ką nors originalaus. Kadangi esu grafikos dizainerė ir mėgstu meną, nuolat ieškau naujų meninių sprendimų. Man atrodė svarbu sugalvoti ką nors tokio, ko Lietuvoje dar nėra“, – sako Kristina.

Idėją kurti paveikslus iš siūlų ji rado – natūralu – interneto platybėse. Pavyko rasti graiko matematiko ir dizainerio Petros Vrellio įrašus, kaip jis tai daro. Jis, Kristinos žiniomis, ir sukūrė algoritmą, kuriuo naudojantis apskaičiuojama, kiek kur siūlų užmetimų reikia padaryti, kad būtų vienoks ar kitoks vaizdo ryškumas.

Tada merginos pasitelkė į pagalbą pažįstamą ukrainietį programuotoją, kuris pagal algoritmą parašė specialią kompiuterinę programą. Ir prasidėjo darbai...

Sudėtingas procesas

„Turėdama nuotrauką, pagal kurią norime sukurti paveikslą, aš ją fotošopu specialiai apdoroju, kad ji būtų tinkama: padidinu spalvų kontrastus, panaikinu šešėlius, nes siūlas nėra pieštukas, jis nepadarys šešėlio švelnesnio ar juodesnio. Paskui kompiuterinė programa sudaro paveikslo schemą“, – dalijasi darbo subtilybėmis Kristina.

Pasiruošusi schemą, ją perduoda Inesai, o ši pagal ją siūlu rankomis raizgo paveikslą. Tiesa, prieš tai dar reikia paruošti paveikslui lentą. Vienintelis dalykas, ko merginos nedaro rankomis, tai nepjauna kvadratinių lentų – jas perka. Tačiau lentas dar reikia nušlifuoti, paruošti dažyti, tada keliais sluoksniais nudažyti. Galiausiai – ratu sukalti 200 vinučių, už kurių vėliau kabinami siūlai.

Siūlų vyniojimo linijų, pasak Inesos, priklausomai nuo paveikslo sudėtingumo gali būti ir 3, ir 4, ir net 5 tūkst. Jei suklysti ir ne už tos vinutės užkabini kartą kitą – nieko baisaus, tačiau jeigu daugiau – jau problema, rezultatas gali būti nekoks.

„Kartą pasimečiau schemos puslapiuose ir pradėjau tą patį per tą patį daryti, o atsitraukusi pamačiau, kad piešinio nėra, išryškėjo viena linija, kurios neturėtų būti. Tada jau teko nuimti kelis sluoksnius siūlų ir pratęsti nuo tos vietos, kurioje suklydau“, – vieną iš nesėkmių prisimena Inesa.

Pasirengimas: lentas reikia nušlifuoti, paruošti dažyti, tada keliais sluoksniais nudažyti. Galiausiai – ratu sukalti 200 vinukų, už kurių vėliau kabinami siūlai. / V. Jurevičiaus, „Kačių kavinės“, K. Moisejenko ir I. Stankevič asmeninio archyvo nuotr.

Teko paeksperimentuoti

Nors visame pasaulyje daugėja kuriančių vadinamuosius vieno siūlo paveikslus, Lietuvoje tuo užsiimančių – vos keletas. Vilnietės mano esančios pirmosios, pradėjusios kurti šia technika.

Tačiau, kad gautų pageidaujamą rezultatą, teko nemažai padirbėti ir paeksperimentuoti. Merginos pačios atrado, koks paveikslo dydis optimalus, geriausiai atrodo, turėjo apskaičiuoti, kiek vinučių jam reikės, kokiu atstumu vienas nuo kito jos turi būti sukaltos. Galiausiai – kokius siūlus naudoti, nes pirmieji bandymai su bet kokiais siūlais nedavė norimo rezultato.

Kadangi esu grafikos dizainerė ir mėgstu meną, nuolat ieškau naujų meninių sprendimų. Man atrodė svarbu sugalvoti ką nors tokio, ko Lietuvoje dar nėra.

Kiek laiko užtrunka tokį paveikslą sukurti? Pasak Inesos, pradžia buvo sudėtingesnė, bet dabar, kai ranka įprato, paveikslą pavyksta „išvynioti“ per tris–penkis vakarus.

„Pačioje pradžioje galvojau, kad bus sunku, nes man reikia čia ir dabar greitai kažką padaryti, kad matyčiau rezultatą, o ne sėdėti vienoje vietoje šešias valandas ir vynioti. Tačiau kai pradėjau, visai patiko. Kai yra noro, laiko – prisėdi ir pamedituoji, – sako mergina. – Kai vynioju, mėgstu įsijungti ir klausytis paskaitos ar garso knygos. Klausausi ir vynioju – dviguba nauda. Arba tiesiog muziką pasileidžiu – tada jau tikrai meditacija, spėju daug ką apgalvoti.“

Inesai ši veikla ypač patinka žiemą, kai lauke prastas oras. Daugiau problemų kyla, kai gauna kokį užsakymą vasarą, per atostogas, mat draugės neseniai įsigijo vienkiemį, kuriame mėgsta darbuotis, daržus sodinti, auginti. Viską vienu metu suspėti – sunku.

Trukmė: pradžioje darbas užtrukdavo, bet dabar, kai ranka įprato, paveikslą pavyksta „išvynioti“ per tris–penkis vakarus. / V. Jurevičiaus, „Kačių kavinės“, K. Moisejenko ir I. Stankevič asmeninio archyvo nuotr.

Įamžina ir augintinius

Paklausus, kokius įdomiausius paveikslus teko kurti, Kristina prisimena vienos moters prašymą sukurti paveikslą pagal nuotrauką, kurioje buvo skrendantis erelis, o virš jo – varna.

Kai vynioju, mėgstu įsijungti ir klausytis paskaitos ar garso  knygos. Klausausi ir vynioju – dviguba nauda.

„Atsiuntė man labai blogos kokybės nuotrauką. Kiek buvo įmanoma, aptvarkiau ją su fotošopo programa. Kai padarėme paveikslą, jis visai įspūdingai atrodė. Gal tik mums keista pasirodė ta nuotrauka, o jai ji turėjo kažkokią gilesnę prasmę. Mes juk nežinome tos nuotraukos istorijos...“ – svarsto Kristina.

Smagiausia merginoms kurti augintinių paveikslus. Viena šeima paprašė sukurti gražaus, pūkuoto katino, kuris jau išėjęs iš šio pasaulio, portretą. Pasakojo, kad visa šeima susirinko kūrinio išpakuoti ir visi liko be žado. Dabar paveikslas kabo šeimos namuose garbingoje vietoje.

Rezultatas: nežinantiems dažniausiai suku suprasti, kokia technika ir iš ko sukurti Kristinos ir Inesos darbai. / V. Jurevičiaus, „Kačių kavinės“, K. Moisejenko ir I. Stankevič asmeninio archyvo nuotr.

Rengia vaizdo pamokas

Kiek merginų kurtų paveikslų kabo jų namuose? Deja, nė vieno. Turi prisiminimui pasilikusios tik patį pirmą, nepavykusį, darbą, kuriam naudojo savo katino Morkaus nuotrauką.

Kitus darbus, kurie jau buvo sėkmingesni, dovanojo draugams, pažįstamiems. Morkų vėliau pavyko gražų padaryti – padovanojo paveikslą Vilniuje esančiai „Kačių kavinei“.

Dar „Bukovskio barui“ padovanojo savo kurtą Ch. Bukovskio portretą, atlikėjui Silvester Belt, pernai atstovavusiam Lietuvai „Eurovizijoje“, – jo portretą.

Norintiems pamatyti, kaip kuriamas paveikslas, Kristina ir Inesa rengia tiesiogines transliacijas „TikTok“ socialiniame tinke, „Vieno siūlo“ paskyroje, – Kristina filmuoja ir atsako į žiūrinčiųjų klausimus, Inesa tuo metu kuria paveikslą.

Sako, jau yra nemažai besidominčių kokia kūrybos technika. Tad ir užsakymų sukurti ką nors išskirtinio jos jau sulaukia ne tik iš pavienių asmenų, bet ir iš organizacijų, net Lietuvos kariuomenės.