Kovos žirgas, vėliau tapęs žemdirbių pagalbininku, dabar žemaitukas, yra labiausiai saugoma veislė. Ją rūpestingai puoselėja Rumšiškėse įsikūrusio liaudies muziejaus darbuotojai.

Atrakcija muziejaus lankytojams

Rumšiškėse veikiantį Lietuvos liaudies buities muziejų, ko gero, geriausia lankyti vasarą. Priartėjus prie vadinamojo Žemaitijos regiono, šalia Gintališkių sodybos ir Akmenos malūno, atsiveria nuostabaus žalumo pievos, kuriose ganosi ties išnykimo riba atsidūrę žemaūgiai, daugiausia juodi, ponių klasės žirgai žemaitukai. Iš dvidešimties žirgų bandos vos vienas kitas turi širmo ar bėro atspalvio.

"Juodi visuomet buvo labiausiai vertinami. Čia tikros veislės požymis, – paaiškina Rumšiškių žemaitukų bandos prižiūrėtojas Rimantas Gaigalas. – Tik juodieji gali dalyvauti konkūruose (žemaitukų varžybos – red. past.), jie ir rezultatus geriausius demonstruoja".

Visais metų laikais, išskyrus vasarą, žemaitukai gyvena tvartuose. Ten jie maitinami, šildomi, šukuojami ir juos pamatyti pasiseka ne kiekvienam lankytojui. Vasarą muziejaus svečiai žemaitukais gali ne tik grožėtis, bet ir jais jodinėti, sėsti į žemaūgiais arkliais pakinkytą vežimą ar karietą.

Lipšnūs kaip katės

Vos įėję į žemaitukų ganyklą, apjuostą žema tvora, atsidūrėme maždaug 130 cm aukščio arklių apsuptyje – net atokiau besiganę keturkojai suskubo pasitikti į jų teritoriją įžengusių svečių. Vienas žemaitukas kimba į plaukus, kitas liežuviu braukia per švarkelio rankovę, trečias bando atsegti rankinę – sudvejojau, ar pavyks ramiai pakalbinti jų prižiūrėtojus bestovint ganykloje.

"Jie visada taip. Tikrina, ką atnešėte. Rankinėje ieško duonos, sausainių ar kitokio saldumyno", – tokį žemaitukų elgesį įprastu vadina R.Gaigalas. Kai prie lanku sustojusių žemaitukų prisliūkino dar vienas, tik dabar pastebėjęs nematytus svečius, vienas pikčiausiųjų garsiu žvengimu jį nuvijo. Arklių prižiūrėtojai sako, kad žemaitukai – kaip ir visi kiti gyvūnai – nemėgsta dalytis dėmesiu.

Liaudies buities muziejaus teritorijoje gyvena dviejų rūšių žemaūgiai arkliai – karališkaisiais laikomi juodieji žemaitukai ir šiek tiek aukštesni bėriai, kuriuos R.Gaigalas vadina sustambinto tipo arkliais. Pastarųjų – mažuma ir jie ganosi kiek atitrūkę nuo bandos. Anglies juodumo mažesnieji žemaitukai bičiuliaujasi tarpusavyje.

Patinai itin saugomi

Kol atviroje ganykloje žolę kramsnoja žemaitukų patelių būrys, trys bandos eržilai laikomi tvartuose. Prižiūrėtojai jų neišleidžia net į aukšta tvora apjuostą gardą.

"Nesulaikytume, jeigu užuostų kumeles. Bėgtų laukais, sukeltų sąmyšį, todėl nerizikuojame", – sakė Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorės pavaduotojas Antanas Andriulaitis.

Šiuo metu muziejuje gyvena trys vyriškos giminės žemaitukai – Aitvaras, Tadas ir mažasis Avilys, kuriam birželio 11 d. sukaks keturi mėnesiai.

Paklaustas, kuris iš šių arklių yra pikčiausias, R.Gaigalas nusišypsojo ir pasiūlė susipažinti su Tadu. Už kitus aukštesnis stambus ristūnas iš aptvaro pasileido šuoliais. Plaikstydamasis ilgais karčiais, truputį pasiautėjęs aikštelėje, Tadas puolė į purvo balą ir parvirtęs ant nugaros žvengdamas voliojosi.

"Čia jis – nesutramdomasis, – linksėdami galvomis tarpusavyje kalbėjosi prižiūrėtojai. – Bandome jį auklėti, bet pažanga kol kas nežymi. Tadas nedraugiškas ir labai piktas". Tvarto darbuotojas Jonas prasitarė, kad vieną dieną Tadas ištrūko iš gardo ir nušuoliavo iki pat Kauno marių. Grįžo jis po kelių valandų, subraižytais, purvais aplipusiais šonais – ko gero, šuoliavo nesustodamas.

Visai kitoks yra žemaitukas Aitvaras. Jam, anot R.Gaigalo, nesvetima žemaitukams būdinga savybė – paklusnumas. Pašauktas į tvartą Aitvaras truputį pasikarščiuoja, bet su prižiūrėtojais nesiginčija – pats įšuoliuoja į aptvarą. Patinai, priešingai negu patelės, negali gyventi drauge. Kiekvienas jų turi savo gardą, kuriame nakvoja, nes kitaip susimuštų.

Madingos šukuosenos

Kernavė, Kregždutė, Kuosa, Korta, Dubysa, Kanklė, Diena – viena už kitą gražesnės žemaitukų patelės. Jų pasididžiavimas – madingai nukirpti vešlūs karčiai, kurie traukia patinų dėmesį.

"Nuo ryto iki vakaro turi ką veikti trys darbuotojai: prižiūrėti arklius nėra lengvas darbas", – perbraukdamas mylimiausiai kumelei Kanklei per šoną sakė R.Gaigalas.

Muziejaus lankytojams draugiškiausia, anot jo, yra sustambinto tipo patelė Dubysa, kuri niekada neatsisako tempti vežimo ar karietos. Paprastai ja nejodinėjama, nes ji per aukšta. Geriausius sportinius rezultatus demonstruoja Kernavė, kuri gali iššokti 110 cm. Ją aplenkia tik Aitvaras, kuris per kliūtis šoka 120 cm į aukštį. Jodinėti labiausiai tinkama Kuosa.

Plonų, bet tvirtų kojų žemaitukai ėda saikingai: per dieną vienas suaugęs žemaitukas sukramsnoja apie 10 kg šieno, 3 kg avižų ir perpus tiek sėlenų.

Prasideda žygis po Aukštaitiją

Tradicine kultūros ir žirginio sporto šventęe "Bėk bėk, žirgeli" A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus minės literato Pulgio Andriušio ir dailininko Šalomo Zelmanavičiaus kelionės su žemaituku po Europą 80-ąsias metines.

Šia proga organizuojamas dviejų dienų žemaitukų žygis po Aukštaitiją. Kelionės pradžia – birželio 4-ąją 10 val. Gaidžių kaime, Tauragnų seniūnijoje.

P.Andriušio ir Š.Zelmanavičiaus kelionė su žemaituku po Europą prasidėjo 1929 m. birželio 9 d. ir tęsėsi beveik du mėnesius. Papuošę vežimą lietuviška trispalve ir žydų vėliava keliautojai iš Kauno išvyko į Karaliaučių. Aplankę senąsias lietuvių žemes, iš Karaliaučiaus Pilavo uosto laivu plaukė į Štetiną. Pomeranijos žeme pasiekė Berlyną, kurį žemaituku pravažiavo per penkias valandas. Iš Berlyno išvyko į Drezdeną. Liepos 5 d. kirto Čekoslovakijos sieną, aplankė Prahą ir pasuko Austrijos link. Atvažiavę į Vieną, tuo pačiu maršrutu sugrįžo į Lietuvą.

Faktai apie žemaitukus

Žemaitukų veislė pasauliui žinoma nuo VI–VII a.

Jie padėjo lietuviams karų ir priespaudų metais.

Senovėje tai buvo nepamainomas lietuvio karo žirgas.

Genuose įsitvirtinusios savybės: nereiklumas, ištvermė, tvirtumas, darbštumas, temperamentas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija žemaitukus pripažino saugotina veisle.

Jie įtraukti į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą.

Žemaitukais galima joti, važiuoti, jie tinka žemės ūkio darbams.