Vietoje „Lietuvos“ kino teatro turėtų iškilti tik Modernaus meno centras, planų naujajame pastate rengti biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas atsisakoma, sako idėjos iniciatorius Viktoras Butkus.

„Yra nuspręsta, kad toje vietoje bus statomas tik muziejaus pastatas, kuris turės tik tokią paskirtį - nebus statomas pastatas, kaip planuota anksčiau, su biurais, viešbučiu ar panašiai“, - BNS sakė V.Butkus.

Anot jo, po ilgų svarstymų su buvusiais partneriais nuspręsta, kad komercinė pastato paskirtis nederės su visuomenine muziejaus paskirtimi. Šiuo metu jis sako statybas planuojantis be partnerių, tik savo lėšomis.

„Jei partnerių atsiras - kodėl gi ne, su malonumu. Bet kol kas (planuojame statyti) tik savo lėšomis“, - sakė jis.

V.Butkaus teigimu, šiuo metu naujo muziejaus projekto dar nėra, jis bus parengtas artimiausiu metu ir, kaip ir visi kiti statinių projektai, bus derinamas su savivaldybe. Kol kas jis negalėjo pasakyti, ar bus rengiamas architektūrinės idėjos konkursas.

Pernai, kai dar turėta planų įrengti ir galeriją, ir biurus, įmonė „LKT projektai”, kurios vienas akcininkų buvo V.Butkus, bei Lietuvos architektų sąjunga buvo paskelbusi pastato architektūrinių idėjų konkursą. Tačiau tuomet specialiai suburta vertinimo komisija taip ir neišrinko geriausios idėjos.

Nors MMC idėją ir šįkart rengs architektai, pats V.Butkus pasisako už tai, kad atsirastų naujas statinys, o „Lietuvos“ kino teatro pastatas būtų nugriautas.

„Mano asmenine nuostata, jo neturėtų likti - tas pastatas neturi nei meninės, nei istorinės vertės, jis yra kopija Rusijoje pastatyto pastato, Lietuvoje yra tik jo architektūrinė adaptacija. Pastatas neturi išliekamosios vertės, turi tik emocinę vertę tiems, kurie ten praleido savo jaunystę, tarp jų - ir aš, nes mokiausi greta, ėjome į visus filmus“, - sakė jis.

Anot V.Butkaus, kultūros atstovų pasipriešinimo planai nugriauti pastatą sulaukė dėl to, kad ankstesni sklypo savininkai planavo čia statyti būtent gyvenamuosius namus, o ne kultūrinės paskirties statinį.

„Mes norime pastatyti Modernaus meno centrą, kuris bus kaip tik kultūrinė institucija. (...) Visada kas nors būna nepatenkinti, bet šiuo metu tie kultūrininkai, kurie protestavo, turėtų būti patenkinti“, - sakė V.Butkus.

Šiuo metu sklypą sostinės pylimo gatvėje, kuriame stovi buvęs „Lietuvos“ kino teatras, valdo V.Butkaus įkurta įmonė „MMC projektai“. Į sklypą bei būsimajame muziejuje planuojamą eksponuoti meno kūrinių kolekciją, pasak jo, yra investuota daugiau nei 20 mln. litų (apie 5,8 mln. eurų) - tokią sumą skirti muziejaus steigėjai buvo įsipareigoję prieš ketverius metus su Vilniaus savivaldybe pasirašytame memorandume. V.Butkus neatmetė, kad ateityje MMC galėtų pereiti valstybei, jei ji prisiimtų įsipareigojimus jį išlaikyti.

„Visų privačių didelių kolekcijų paskirtis yra pradėti formuoti muziejus, bet Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nėra rėmimo, labdaros tradicijų, tad jie vargu ar gali patys išsilaikyti be rėmėjų ar valstybės dotacijų. Tad manau, kad vistiek anksčiau ar vėliau tas muziejus su visa kolekcija bus valstybinis. Be abejo, jei valstybė ir visuomenė norės perimti muziejų ir kolekciją, ji turės prisiimti įsipareigojimą jį išlaikyti. Kitų reikalavimų mes nekeliame“, - sakė jis.

MMC kolekcijoje jau dabar sukaupta apie 4 tūkst. Lietuvos modernizmo klasikos darbų, su visais jais galima susipažinti internete. Pasak kolekcijos savininko, tai yra viena didžiausių modernizmo dailės kūrinių kolekcijų Lietuvoje.

V.Butkus apie MMC idėją paskelbė po to, kai 2010-aisiais pardavė bendrovės „Fermentas International“ akcijas. 2011 metų balandį su Vilniaus savivaldybe jis pasirašė ir memorandumą bei įsipareigojo į muziejaus statybas bei meno kolekciją investuoti apie 20 mln. litų, o patį centrą po kelerių metų perduoti miestui. Savivaldybė įsipareigojo parengti detalųjį planą centro statybai, tačiau pažado neištesėjo.

Sklypą ir pastatą V.Butkaus kartu su partneriais valdoma įmonė „LKT projektai“ (šiuo metu - MMC projektai) įsigijo iš SEB grupės valdomos nekilnojamojo turto bendrovės „Litectus“. Pastaroji jį 2012 metais buvo perėmusi iš bankrutavusios bendrovės „Rojaus apartamentai“ administratorės įmonės „Admivita“.