- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusieji metai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje buvo neeiliniai. Gyvenamojo būsto sandorių apimtys per juos išaugo beveik ketvirčiu. Vien Vilniuje parduota per 4200 butų, t.y. penktadaliu daugiau nei ankstesniais metais, o vidutinė buto vertė sostinėje padidėjo 6,5 proc. Naujausia sandorių statistika leidžia spręsti, kad 2017-aisiais sostinės NT sektoriuje toliau vyraus optimizmas: vien per sausio mėnesį parduota dešimtadaliu daugiau butų nei per tą patį mėnesį pernai. Tačiau nuoseklus rinkos augimas NT pirkėjams bei statytojams sukelia ir naujų iššūkių.
Vertė augs nevienodai
Ne paslaptis, jog pastaruoju metu labiausiai auga vidutinės ir ekonominės klasės butų Vilniaus mieste pardavimas. Galimybė greičiau uždirbti realizuojant standartinius daugiabučius į sostinės NT rinką priviliojo ir naujų statytojų, kurių bendras skaičius Vilniuje šiandien viršija devynias dešimtis. Prognozuojama, jog vien per 2017 metus bus pastatyta net apie 4000 naujų butų.
„Visuotinio pakilimo rinkoje sąlygomis žmogiška tikėtis, kad bet kuris pradėtas projektas bus sėkmingai užbaigtas ir bet kurio įsigyto buto vertė negali nekilti. Palankios Vilniaus miesto demografinės ir ekonominės tendencijos tokius lūkesčius tik sustiprina. Tačiau reikėtų pripažinti, kad sparčiai didėjantis pagal tą patį šabloną kuriamų daugiabučių skaičius butų vertės augimo tempus šiek tiek riboja“, - teigia nekilnojamojo turto konsultantė Ilma Stasiulytė.
Pasak pašnekovės, Vilniaus NT sektorius pasiekė tokią stadiją, kuomet statybų kokybė ir strateginė būsto vieta mieste yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos norint išsiskirti ir atkreipti pirkėjų dėmesį. Esant didelei pasiūlai, pirkėjai sprendžia galvosūkį, kurio konkretaus buto pasirinkimas yra geresnė ilgalaikė investicija, o tarpusavyje konkuruojantys NT vystytojai priversti aiškiau diferencijuoti savo pasiūlymus nuo gausių rinkos analogų.
Pasiūlė nuosavus kiemus
Pastaruosius kelerius metus reikšmingu buto išskirtinumu pirkėjams pritraukti buvo laikoma terasa. Tiesa, ilgainiui terasiniai butai tapo „norma“, o aktyvi jų privalumų komunikacija viešojoje erdvėje devalvavo pirminę terasos sampratą. Šiandien kartais net paprasti butai su balkonais rinkodaros sumetimais pavadinami terasiniais, o tai didina spaudimą NT vystytojams ieškoti naujų būsto išskirtinumų. Vienas iš ryškesnių sprendimų šiuo metu įgyvendinamas Pilaitės mikrorajone: čia statomos dviaukščių butų gyvenvietės „Naujoji Anglija“ naujakuriai turės ne tik terasas, bet ir po nuosavą uždarą kiemelį.
Projektą įgyvendinančios grupės „Novalex“ atstovai pripažįsta, jog, įgyvendindami šią idėją, jie nebandė išradinėti dviračio, o perkėlė į Lietuvą Vakaruose seniai pasiteisinusį English Townhouse tipo modelį. Pagal jį miestiečių vidurinei klasei pritaikyti saikingos kvadratūros butai įgyja pagrindinius nuosavo namo privalumus – ne tik kiemelį, bet ir atskirą įėjimą, autonominį šildymą, vietą automobiliui, du sanitarinius mazgus ir kt. Lyginant su būstais daugiabučių kvartaluose, tokie butai patraukia platesnius visuomenės segmentus ir yra universalesni, o tai svarbu numatant ilgalaikę buto vertę ir likvidumą rinkoje. Nuo rudens vidurio „Naujojoje Anglijoje“ parduota bemaž 60 proc. visų pirmojo statybų etapo butų.
Seno tipo butai – paklausūs, bet ar ilgam?
2016 m. sostinėje augo ir senesnės statybos butų kainos. Vidutinė buto sename daugiabutyje kaina per metus padidėjo 8 procentais, taip viršijant metinį naujos statybos butų kainų prieaugį. Tačiau ekspertai sutaria, jog ilguoju laikotarpiu tokių būstų perspektyvos brangti yra ribotos. Priimant sprendimą dėl būsto senos statybos name įsigijimo, siūloma įsivertinti ir žymiai didesnius jo išlaikymo kaštus. Pasak NT konsultantės, iki šiol fiksuojama santykinai aukšta senesnės statybos butų vertė rinkoje atveria galimybių langą geromis sąlygomis iškeisti senąjį būstą ir į naują“, - teigia I. Stasiulytė.
Ieškantiems būsto ilgalaikei investicijai reikėtų atsižvelgti į dar vieną – privatumo – kriterijų. „Nei senesnės, nei naujos statybos butas savo privatumu niekada neprilygs namui ar kotedžui. Tačiau kai į langus iš visų pusių atsimuša greta esančių kaimynų langai, didėja diskomfortas. Daugeliui lietuvių privatumas yra vertybė, ir gyvenimas „stebėjimo“ režimu jiems nėra patrauklus, kad ir kaip gerai būtų įrengtas pats butas“, - pažymi I. Stasiulytė.
Nenuostabu, jog sostinės gyventojai šiandien neslepia nepasitenkinimo, kuomet tiesiai priešais pat jų buto langus po kelerių metų netikėtai iškyla nauji daugiaaukščiai pastatai. Siekiantiems išvengti panašių „staigmenų“, NT konsultantė siūlo įdėmiai įvertinti ne tik buto, bet ir viso kvartalo, kuriame statomas namas, projektą.
Priimant sprendimą dėl sandorio, taip pat būtina neužmiršti pasidomėti NT vystytojo reputacija bei anksčiau įgyvendintais gyvenamųjų būstų projektais: pagal tai galima spręsti, kaip rimtai vystytojas vertina savo pažadus ir būsto pirkėjų lūkesčius. Bet kuriuo atveju rinkos spaudimas statytojams ieškoti alternatyvų standartiniams daugiabučiams sostinėje toliau augs.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie viešojo transporto bilietų kainas sostinėje
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus teikiamas siūlymas keisti miesto viešojo transporto bilietų kainas, kurios nesikeitė nuo 2013 m. Jei taryba pritars klausimo pateikimui, tolimesni kainodaros svarstymai vyks komitetuose ir kitam...
-
Teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajone
Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. ...
-
Benkunskas: sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų yra finalinėse stadijose
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimo dėl memorialo žydams įkūrimo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima tikėtis artimiausiu metu. ...
-
„Rheinmetall“ vadovas susitiks su premjeru: tai pirmasis oficialus vizitas Lietuvoje
Trečiadienį Vilniuje lankysis artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje planuojančios statyti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Papergeris). ...
-
„Mane dar vis sukrečia“: Holokausto atminimo eisenos dalyviai ragino nepamiršti praeities
Vilniuje į Holokausto aukų atminimo eiseną susirinko apie šimtas žmonių, jie ragino nepamiršti praeityje įvykusios tragedijos, jog ši daugiau niekada nepasikartotų. ...
-
Vilniaus arkivyskupijai skirs baudą
Vilniaus arkivyskupijai paveldosaugininkai skirs baudą dėl pažeistų procedūrų arkikatedroje išimant valdovų insignijas, bus sustiprinta požemių apsauga, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. ...
-
Atskleidė, kodėl M. K. Čiurlionio vardo Vilniaus oro uoste dar nematyti
Nuo sausio Vilniaus oro uostui laikinai suteikus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą, kol kas jame nematyti jokių tai pažyminčių ženklų, meninius sprendinius Vyriausybė žada pateikti vėliau. ...
-
Sostinėje Lukašenką pasiuntė į smulkintuvą: „Rinkimai Baltarusijoje yra klounų šou“
Sekmadienio popietę, Baltarusijoje vykstant Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomiems prezidento rinkimams, Lietuvoje gyvenantys baltarusiai surengė protesto akciją „Lukašenką – į smulkintuvą“. Maždaug šimtas &scar...
-
Vilnius mini 702-ąjį gimtadienį: sostinėje vyko tradicinė vėliavų pakėlimo ceremonija
Šeštadienį Vilniui minint 702-ąjį gimtadienį Rotušės aikštėje vidurdienį vyko miesto vėliavų pakėlimo ceremonija. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...