Nebyli žiogų ir žmogaus kova

Geriausiu Atradimų konkursinės programos filmu buvo pripažintas režisieriaus Daniel McCabe filmas „Žiogų respublika“. „Nugalėtoją išrinkome vienbalsiai. Filmas užvaldo visą žiūrovo esybę – ir vizualumu, ir garsais, taip paversdamas mus vabzdžių ir žmonių išlikimo kovos dalimi. Išradingas, jautrus filmas, kuriame tampa akivaizdu, kad ši gamtos ir žmonių kova toli gražu nėra baigta“, – skelbdami nugalėtoją sakė šios programos žiuri nariai.

„Žiogų respublika“ pasakoja apie subtilų karą, bet vis dėlto karą – tarp žmogaus ir „iš mėnulio atskrendančių“ žiogų. Du paraleliniai pasauliai, kuriuose gyvūnai, regis, pirmauja – jie geriau jaučiasi priešiškoje aplinkoje. <...> Niekas nėra paaiškinama, mes stebime ir pamažu esame įtraukiami į ypatingą atmosferą – tampame nežemiškos kovos dalimi“, – kalbėjo Atradimų konkursinės programos žiuri.

„Žiogų respublika“. Organizatorių nuotr. 

Specialaus paminėjimo prizą šioje programoje pelnė režisierės Zaynê Akyol filmas „Rožava“. „Kasdien tampame liudininkais, o kai kurie – ir dalyviais, įvairiose pasaulio šalyse vykstančių karų ir ginkluotų agresijų. Kas lemia, kad žmonės pasirenka agresiją? Kaip gimsta blogis? Ir kaip jį sustabdyti? Šio filmo režisierė į smurtą gilinasi užduodama paprastus, bet svarbius klausimus tiems, kurie sąmoningai pasirinko kelią naikinti bet kuriuos kitus pasaulius, išskyrus savąjį“, – sakė žiuri, įteikdama apdovanojimą filmui, kalbinančiam ISIS karius.

Atradimų konkursinės programos konkurso filmus vertino kultūros mokslų daktarė, kino kritikė Yulia Kovalenko (Ukraina), viena drąsiausių Nyderlandų dokumentinių filmų kūrėjų Coco Schrijber ir plačiai žinomas lietuvių dokumentalistas, režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.

Demokratijai reikia atidos

Geriausio filmo apdovanojimą Poveikio konkursinėje programoje gavo Kacper Lisowski kūrinys „Teisėjai po padu“. „Savo nuostabia kinematografija ir artima prieiga prie veikėjų, filmas tiesa empatijos tiltą tarp žiūrovų ir teisėjų bei pakviečia į jų pasaulį. Tai – tobulas svarbios temos ir kinematografinio pasakojimo derinys. Šis filmas primena, kad demokratijos palaikymui ir klestėjimui reikia nuolatinės atidos“, – skelbdama nugalėtoją kalbėjo žiuri.

„Žurnalisto nužudymas“ . Organizatorių nuotr. 

Specialaus paminėjimo prizas Poveikio konkursinėje programoje atiteko režisieriaus Matt Sarnecki filmui „Žurnalisto nužudymas“. „Filmas tarsi atvėrė „kirminų skardinę“, išryškindamas vieną svarbiausių mūsų laikų iššūkių – demokratijos krizę. Galingas tyrimas, atskleidžiantis tamsiausius valdžios sluoksnius ir primenantis mums, kad visi turime saugoti demokratiją“, – sakė žiuri.

Šios programos kūrinius vertino režisierė, poveikio prodiuserė Sini Hormio (Suomija), daugybę apdovanojimų pelniusi Ukrainos dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko ir žurnalistė, laidų vedėja, politikos apžvalgininkė ir LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.

Dėmesį kaustanti aplinkosaugos drama

Žaliosios konkursinės programos žiuri geriausio filmo apdovanojimą skyrė filmui „Ąžuolų vienatvė“ (rež. Fabiana Fragale, Kilian Kuhlendahl, Jens Mühlhoff). „Šis filmas iškelia daug svarbių klausimų apie tai, ko reikia norint sustabdyti gamtos niokojimą, ir atveria duris daugybei diskusijų apie aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduria pasaulis. Dramatiškas siužetas, originalūs kameros rakursai ir unikalios filmavimų vietos nuo pat pradžios prikausto žiūrovo dėmesį ir kviečia nagrinėti ekologinio radikalizmo, kapitalizmo, anarchizmo ir valdžios galios temas. Ir tai – tik kelios jų“, – skelbdami šio konkurso nugalėtoją sakė žiuri nariai.

„Ąžuolų vienatvė“. Organizatorių nuotr. 

Šios konkursinės programos žiuri taip pat nusprendė specialaus paminėjimo prizą įteikti režisieriaus Nikolaus Geyrhalter filmui „Svetimkūniai“ – „už įspūdingus kadrus, unikalią perspektyvą ir aiškią bei galingą žinutę apie taršą“.

Prie Žaliosios programos žiuri šiemet prisijungė gamtos fotografas Marius Čepulis, Osle vykstančio dokumentinio kino festivalio „Human“ įkūrėjas, vadovas Ketil Magnussen (Norvegija) ir klimato komunikacijos specialistė, aplinkosaugos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.

„Teisingosios“ pusės pasirinkimai

Geriausiu „Jauno balso“ konkursinės programos filmu tapo režisierių Lukasz Konopa ir Emil Langballe filmas „Smurto teatras“. Skelbdama nugalėtoją, žiuri kalbėjo apie jauno žmogaus atsakomybę pasirinkti „teisingąją“ pusę karo, tragedijų ir pandemijų akivaizdoje: „<...> Pasirinkdami greitai, pasirenkame smerkti. Kritinis mąstymas pasimeta teisybės paieškose. Filmas „Smurto teatras“ kviečia įvertinti, kas tau yra teisingumas ir kartu kritiškai pažvelgti, kas konstruoja šį suvokimą. Kviečiame šios dokumentikos žiūrovus įžengti į pilkąją zoną, kur žmogiškumo ribos yra kvestionuojamos ir išsilieja konteksto plotmėse. Spektre tarp juodos ir baltos, mes norime atskleisti daugiau spalvų“, – pabrėžė žiuri.

Specialaus paminėjimo prizą „Jauno balso“ žiuri paskyrė režisierių Axel Danielson ir Maximilien Van Aertryck filmui „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“. „Jame atsispindi ne tik judančių vaizdų istorija, bet ir visuomenės prisirišimas prie jų. Kandi satyra žiūrint filmą neleidžia nuobodžiauti ir pašiepia daugeliui mums artimą vizualų pasaulį“, – sakė žiuri.

„Jauno balso“ žiuri sudarė: Lukas Pacevičius, Mija Ničajutė, Kamilė Laurinavičiūtė, Ugnė Pilkionytė ir Aneta Beginskaitė.

Festivalis tęsiasi

Iki pat spalio 29 d. „Nepatogus kinas“ ir toliau žiūrovą kalbins daugybe klausimų: apie mūsų santykius su kūnu, planetos būklę, skirtingus meilės veidus, nusikaltimus žmonijai, savęs paieškas ir kt. Tačiau vien filmais „Nepatogus kinas“ neapsiriboja – Radvilų dailės muziejaus rūsyje jau veikia ir pirmoji Lietuvoje išplėstinės realybės (XR) programa „NK-Interactive“. Žiūrovai čia turi išskirtinę progą patirti ryškiausius ir plačiai įvertintus pastarųjų metų XR kūrinius: virtualios realybės filmus, žaidimus, video instaliacijas.

Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai gali ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.