– Ar ne per daug greičio matuoklių šalyje?

– Kiekvienas turi savo nuomonę. Gal kažkas mano, kad jų dar per mažai, o kai kam atrodo, kad jau ir per daug. Aš kelčiau kitą klausimą. Ar tikrai greičio matuokliai yra teisingose vietose? Man labai dažnai kliūna, kad jie stovi visiškai neapgalvotose vietose. Vilniuje yra gyslinės, magistralinės gatvės, kurios yra kaip miesto arterijos ir nuima miesto eismą. Iki šiol tose gatvėse nebūdavo grūsčių, o dabar jos yra pastoviai, net, kai važiuoji ne piko metu. Vairuotojas važiuoja instinktyviai, tada pamato ženklą, matuoklį. Jis nebeturi laiko pasižiūrėti, koks ten leistinas greitis. Jis tiesiog išsigąsta pamatęs tą ženklą. Jei toje vietoje galima važiuoti 70 km/val., o jis važiuoja 50 km/val., tai jis vis tiek dar kerta per stabdžius ir tada prasideda domino gyvatukas. Jis sustoja, jam iš paskos važiuoja koks vilkikas, kuris sustojus, nebegali taip greitai įsibėgėti. Tas gyvatukas nueina iki aplinkkelio. Aš važiuoju tomis gatvėmis ir galvoju, kas ten sugalvojo pastatyti greičio matuoklį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vairuotojai piktinasi, kad yra kelio atkarpa autostradoje iš Kauno į Klaipėdą, kur mažinamas greitis, stovi radaras. Kelių direkcija sako, kad ta vieta neatitinka autostrados reikalavimų ir dėl to yra įrengtas radaras. Vairuotojai sako, kad gal geriau reikėtų investuoti į kelius, o tik tada statyti radarus.

– Sutinku ir palaikau tuos, kurie taip sako. Mes dar turime, kur gerinti kelių infrastruktūrą. Geriau gal nepristatyti milijono radarų, o gerinti kelius, investuoti į infrastruktūrą. Juk tai prisideda ir prie saugumo, ir prie ekologijos.

– Jums teko daug važinėti po kitas Europos Sąjungos šalis. Ar kitų šalių keliuose yra tiek daug matuoklių?

– Vienoje šalyje jų gal mažiau, kitoje daugiau. Tačiau mes turime mąstyti savo galva. Jei matome, kad jų jau yra tikrai per daug, tai gal užteks jų statyti? Niekas nesiginčija, kad jie yra, tik svarbu, kad jie būtų teisingose vietose ir netrukdytų eismui. Lenkijoje keliai taip sparčiai gerėja. Mums reikia sekti šiuo pavyzdžiu. Kai keliai bus tokie geri kaip Lenkijoje, tai tų bėdų nebus tiek. Dabar pas mus žymiai pavojingiau važiuoti keliais, kurių stovis kenkia saugumui. Gal kartais nereikia užgniaužti visų tomis griežtomis priemonėmis, draudimais. Geriau pagalvoti, kur investuoti ir kaip pagerinti kelių būklę.

Geriau gal nepristatyti milijono radarų, o gerinti kelius, investuoti į infrastruktūrą. Juk tai prisideda ir prie saugumo, ir prie ekologijos.

Kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis papasakojo, kodėl Lietuvoje atsirado tiek daug greičio matuoklių.

„Šiai dienai turime 131 vidutinių greičio matuoklių ruožus ir 70 stacionarių greičio matuoklių. Taip pat šiais metais atsirado ir kitos priemonės, kurios atlieka kontrolę dėl kitų pažeidimų. Jos patikrina, ar vairuotojas yra sumokėjęs kelių mokestį, ar važiuoja su galiojančia, technine apžiūra, ar turi draudimą. Reikia nemaišyti, šios priemonės nėra skirtos greičio matavimui. Nors ženklas pastatomas lygiai toks pat kaip ir prie greičio matuoklių. Kelių eismo taisyklės nusako, kad ženklas prieš eismo kontrolės priemones statomas toks pats. Šiuo metu vyksta viešas konkursas, kur numatyta kitais metais pastatyti dar 56 sektorinius greičio matuoklius ir dar keletą momentinių greičio matuoklių. Greičio matuoklių įrengimo vietos pasirenkamos pagal labai aiškius kriterijus. Tai visiškai nėra susiję su keliu. Nesvarbu, ar tai automagistralė, autostrada, greitkelis. Greičio matuokliai įrengiami ten, kur yra eismo įvykiai, kuriuose yra sužeistų ar žuvusių eismo dalyvių“, – sakė Kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis.