Šventė prasidėjo Milane, kur penktadienį įvyko maždaug 500 sportinių automobilių paradas, o po to persikėlė į Modeną, kur gimė įkūrėjas Enzo Ferrari (Encas Feraris). Gimtadienio šventė baigsis išskirtiniu vakarėliu Maranele, kur nuo Antrojo pasaulinio karo laikų gaminami „Ferrari“ automobiliai.

„Ferrari“ – tai mitinė markė: ji yra pasiekusi neįtikėtinų greičio rezultatų ir apskritai yra viršūnė to, ką gali pasiekti sportinis automobilis“, – agentūrai AFP pareiškė automobilių istorikas ir gerbėjas Patrice Verges (Patrisas Veržesas).

Viskas prasidėjo, kai automobilių lenktynininkas Enzo Ferrari 1929 metais įkūrė komandą „Scuderia Ferrari“ („Ferrari arklidė“). Jis rengė lenktynėms „Alfa Romeo“ lenktyninius automobilius ir jais lenktyniavo.

Pirmasis „Ferrari“ (125 S) „gimė“ 1947 metais. Jo dizainą sukūrė E. Ferrari, jis buvo pagamintas Maranelo gamykloje ir paženklintas markės ženklu – juodo piestu stovinčio žirgo atvaizdu geltoname fone ir trimis Italijos nacionalinę vėliavą žyminčiomis juostomis – žalia, balta ir raudona – viršuje.

Žirgo simbolis buvo pasirinktas siekiant pagerbti Francesco Baracca (Frančeską Baraką), Pirmojo pasaulinio karo laikų Italijos oro pajėgų asą, kuris piešdavo piestu stovintį žirgą ant savo lėktuvų šonų.

Lakūno motina E. Ferrari pasiūlė naudoti šį simbolį, nes šis jam atneš sėkmę. Logotipui E. Ferrari pasirinko geltoną foną – savo gimtojo Modenos miesto spalvą.

„Keletas laimingųjų“

Netrukus „Ferrari“ įsiveržė į prabangos pasaulį. Automobiliai buvo ir tebėra rezervuojami „keletui laimingųjų“, kurie nori ir gali pakloti mažiausiai 150 tūkst. eurų – arba daugiau kaip 1 mln. eurų už ribotos serijos automobilį.

Reikia daug kantrybės: „Ferrari“ vadovas Sergio Marchionne (Serdžijas Markjonė) pernai pasakė, kad „Ferrari 488“ laukiančiųjų sąrašas sudarytas trejiems metams į priekį.

Markė, kuri 2015 metais buvo atskirta nuo „Fiat Chrysler“ (FCA) ir šiuo metu prekiauja savo akcijomis Milane ir Niujorke, gali pasigirti įspūdingais rezultatais: 2016 metais, pristačiusi užsakovams 8,014 tūkst. automobilių, ji pasiekė 3,1 mlrd. eurų apyvartą, o jos grynasis pelnas padidėjo 38 proc. iki 400 mln. eurų.

Markės sėkmę lemia jos gebėjimas suderinti „aukščiausios kokybės pramonės meistriškumą“ ir „itin glaudų dialogą su klientais“, sako Carlo Alberto Carnevale Maffe (Karlas Albertas Karnevalė Mafė), Milano Bokoni universiteto strategijos profesorius.

Galimybių pritaikyti automobilį, įskaitant vairą, sėdynes, prietaisų skydelį ir kt., savo poreikiams yra itin daug ir užsakovai kviečiami apsilankyti gamykloje – čia bus išklausyti ir įvykdyti visi jų pageidavimai, išskyrus, žinoma, tuos, dėl kurių automobilis taptų mažiau saugus arba pasikeistų jo projektiniai rodikliai.

„Svajonių fabrikas“

C.A. Carnevale Maffe laikosi nuomonės, kad „Ferrari“ reikia „užsitarnauti“.

„Turite priklausyti klubui. Yra labai daug kopiančiųjų socialiniais laiptais, nuvorišų, kurie nori būti priimti, bet į juos žiūrima su šiokiu tokiu įtarimu“, – sako jis.

Kadaise „Ferrari“ buvo „entuziastų markė: reikėjo būti entuziastu, nes jos automobiliai nuolat gesdavo, nors, žinoma, niekas to nepripažindavo“, sako P. Verges.

Dabar gi „ji labiau yra turtingos viduriniosios klasės“, kuri automobilius perka kaip investiciją, ženklas, aiškina jis.

Gal mitas iš dalies ir buvo sugriautas, bet faktų nepaneigsi: brangiausias kada nors aukcione parduotas automobilis yra 1957 metais pagamintas „Ferrari 335 S Scaglietti“, per 2016 metais Paryžiuje surengtą aukcioną parduotas už 32 mln. eurų.

„Ferrari“ „nėra automobilių fabrikas – tai „svajonių fabrikas“, sako C.A. Carnevale Maffe.