Klausimų maratonas

Gruodį finišavęs Jaunojo sunkvežimių mechaniko konkursas atskleidė paradoksalią situaciją. Nors tradicinis renginys pritraukė bene pusšimtį Lietuvoje veikiančių technikos mokyklų ir kolegijų studentų, jų gerokai trūksta, o sunkvežimių meistrų rengimo programos beviltiškai buksuoja.

Aštuoniolikos iš beveik dviejų dešimčių Lietuvoje veikiančių technikos mokyklų ir kolegijų auklėtiniai susigrūmė dėl teisės vadintis geriausiu jaunuoju sunkvežimių mechaniku. Lietuviškų įmonių „NexusTruck“ ir „Jupojos technika“ rengiamo konkurso dalyviai finaliniame etape susirinko Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų rūmuose.

Varžybų dalis ėjo kaip iš natų: vos per 45 minutes visi geriausiai atrankiniame etape pasirodę jaunuoliai atsakė į 40 nelengvų klausimų, parengtų drauge su sunkvežimių dalių gamybos specialistais. Kol buvo skaičiuojami individualios ir komandinės įskaitos rezultatai, būsimieji mechanikai turėjo puikią galimybę susipažinti su svarbiausiomis technikos pasaulio naujienomis.

Didmiesčių konkurencija

Iš 54 finalo dalyvių į visus klausimus, turėjusius aiškiai apčiuopiamą mokomąjį-pažintinį užtaisą, tiksliausiai ir greičiausiai atsakė Vilniaus kolegijos Technikos fakulteto trijulė.

Mantas Lazarkevičius, Lukas Saldauskas ir Mykolas Mankus užėmė pirmąsias tris vietas asmeninėje įskaitoje ir užtikrino komandinę pergalę. Antra liko Klaipėdos valstybinės kolegijos rinktinė, o treti – Kauno technologijų mokymo centro vaikinai.

Įskaitos nugalėtojai atviravo, kad jiems testo klausimai pasirodė įdomūs, aiškiai suformuluoti ir parinkti logiškai, o užduočių sistema labai tiko tokio tipo konkursui.

„Ji reikalauja ne tik žinių, bet ir greitai pateikti atsakymą, nes geresnė reakcija lemia didesnį balų skaičių. Taip pat teko suvaldyti varžybų stresą. Būtent taip yra ir realiame gyvenime – kuo trumpiau ieškai teisingo sprendimo, tuo daugiau darbų gali padaryti. Mūsų dėstytojai šią užduočių sistemą kartais pasitelkia net per eilines paskaitas“, – vienu balsu tvirtino vilniečiai.

Iššūkis: šiuolaikinė sunkioji technika panašėja į kompiuterius ant ratų, tad reikalavimai mechanikams taip pat auga. / „Huyndai“ nuotr.

Prastovų kaina

Kompetencijos svarbą akcentavo ir renginyje Šiauliuose apsilankęs Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Stasys Ugianskis.

Jo žodžiais, sunkiajai technikai sudėtingėjant ir panašėjant į kompiuterius su ratais, meistrų kvalifikacija tapo nepervertinamai svarbi. Nuo jų žinių ir įgūdžių priklauso ne tik ar automobilis po remonto bus tinkamas eksploatuoti, ar meistras nepadarys nuostolių pačiam servisui, bet ir ar jo palopytas automobilis nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

„Tarptautiniais maršrutais krovinius gabenanti technika kainuoja šešiaženkles sumas, o sąstato vienos dienos prastova vežėjų įmonei atsieina maždaug nuo 300 iki 400 eurų. Absoliučia dauguma atvejų, kiek tie vizitai į servisą užtrunka, priklauso nuo mechaniko profesionalumo, todėl patyrę ir gerai dirbantys meistrai yra didžiulis deficitas“, – skaičiavo S. Ugianskis.

8 – tiek proc. mūsų šalies BVP sudaro transporto ir logistikos sektorius sukuriamas indėlis.

Trūksta bazių

Specialistams nerimą kelia situacija, kad iš dviejų dešimčių Lietuvos mechanikų kalvių tik viena turi parengusi programą ir atitinkamą mokymo bazę, reikalingą būsimiems sunkvežimių remontininkams.

Dar keisčiau, kad į šią programą pritraukti studentų sekasi išskirtinai sunkiai, nors sunkiojo transporto ligas diagnozuoti ir gydyti galintys specialistai daugeliu atvejų uždirba gerokai daugiau nei lengvųjų automobilių servisų meistrai.

„Nors vežėjai daugiausia kalba apie nuolatinį vilkikų vairuotojų trūkumą, serviso meistrų deficitas tikrai yra didelė bėda. Šiam darbui reikia labai rimtų kompetencijų. Net gabiausi mechanikai, ateinantys iš lengvųjų automobilių srities, aukšto meistriškumo specialistais tampa maždaug po penkerių metų“, – pastebėjo „Trelo“ direktorius Donatas Mockus.

Savaeigiai: vilkikų vairuotojų trūkumą jau pradėta spręsti autonomiškai valdoma technika, o autonominių mechanikų nematysime dar ilgai. / „Scania“ nuotr.

Nėra vadovėlio

Bendrovės „Jupojos technika“ Plėtros ir inovacijų direktorius Remigijus Vaitkus, koordinuojantis Jaunojo sunkvežimių mechaniko konkursą, pasakojo, kad, penktus metus ieškodami bendradarbiavimo galimybių su technikos specialistus ruošiančiomis profesinėmis mokyklomis, bendrovės atstovai padarė stebinantį atradimą – Lietuvoje nėra netgi vadovėlio, kuriuo naudotis galėtų būsimieji sunkvežimių mechanikai.

„Akivaizdu, kad rinkai to reikia, tačiau specialistų niekas nerengia. Teoriškai situacija pradėjo keistis pernai, kai Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla pasiūlė atitinkamą programą, tačiau bent jau kol kas realių pokyčių beveik nėra. Atsakymų į klausimą, kodėl susiklostė tokia situacija, kol kas neradome“, – konstatavo R. Vaitkus.

Jo nuomone, atrodo, kad verslas ir akademinė bendruomenė nesusikalba, nėra aiškaus lyderio, o koordinuoti šiuos klausimus turinčios valdžios institucijos tiesiog nieko nedaro. Specialistus toks neveiksnumas labai stebina, nes transporto ir logistikos sektorius sukuria daugiau nei 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). ES šis indėlis siekia tik 2–4 proc. BVP.

Stebina: Lietuvoje nėra nė vieno vadovėlio, kuriuo naudojantis būtų ruošiami sunkvežimių mechanikai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Privatūs „universitetai“

Konkurso užduotis parengti padėjusios įmonės „Febi“ verslo plėtros vadovas Giedrius Matulevičius, komentuodamas paradoksalią situaciją, taip pat akcentavo komunikacijos svarbą.

„Negalima tiesmukai lyginti studijų derinimo su transportininkų poreikiais. Kaip ir technikos remonto ir atsarginių detalių tiekimo su garantinių įsipareigojimų procesais. Kita vertus, mūsų įmonės praktika galėtų tapti pavyzdžiu, kaip sprendžiamos šios problemos. Jei mokslo ir verslo žmonės aiškiai deklaruotų, ką ir kodėl jiems skauda, rasti sprendimų pavyktų greičiau“, – samprotavo G. Matulevičius.

Tarptautiniais maršrutais krovinius gabenanti technika kainuoja šešiaženkles sumas, o sąstato dienos prastova vežėjų įmonei atsieina nuo 300 iki 400 eurų.

Bendrovės „Jupojos technika“ vadovas Raimundas Vaišvilas pastebėjo, kad kol kas didieji sunkvežimių servisai ar didžiosios transporto įmonės pačios kuria savo mokymo centrus, kuriuose padeda iš lengvųjų automobilių srities ateinantiems meistrams perprasti sunkiasvorių ratuočių specifiką.

„Tačiau reikia pabrėžti, kad ir verslas vis dar itin mažai įsitraukia į jaunų žmonių sudominimą šia specialybe. Trūksta ir pagalbos švietimo įstaigoms profesionaliau ruošiant šios krypties remontininkus. Tad konkursu stengiamės suartinti šiuos du pasaulius ir paskatinti bendradarbiavimą“, – dėstė pašnekovas.

Rikiuotė: į prizininkų trejetą pateko Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno komandos. / Organizatorių nuotr.

Prizams – 75 tūkst. eurų

Geriausių jaunųjų sunkvežimių meistrų konkursas papildė jau gerokai seniau organizuojamą analogišką renginį geriausiam lengvųjų automobilių mechanikui išaiškinti.

Šios Geriausio jaunojo automechaniko varžybos skirtos jauniesiems talentams atrasti, automechaniko profesijai populiarinti,  dalyvių praktiniams ir teoriniams įgūdžiams lavinti.

Bendrovės „Intercars“ vykdomas nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas nuo 2017 m. tapo tarptautinis, o jo finale susitinka vietinių atrankų nugalėtojai iš Lietuvos, Latvijos , Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos, Graikijos, Čekijos, Slovėnijos ir Ukrainos.

2024 m. Lietuvoje vykęs ir keturias dienas trukęs finalinis etapas baigėsi itin sėkmingai Lenkijai. Šių metų nugalėtoju tapo Oliweris Jegeris. Antra vieta atiteko Latvijos atstovui Egilui Ausejui, trečia – Lietuvos atstovui Sebastijonui Benediktui Čečkauskui.

Šiemet finaliniame etape varžėsi daugiau nei 8,2 tūkst. mokinių iš 460 technikos mokyklų. Bendras konkurso prizinis fondas siekė 75 tūkst. eurų ir buvo padalytas mokiniams, mokytojams ir mokykloms.