Pernai prie Maišiagalos penki žmonės žuvo, kai „Audi“ kaktomuša trenkėsi į sunkvežimį. Tarp žuvusių – šešerių metų mergaitė, dar du nepilnamečiai. Avarijos kaltininkas neturėjo teisės vairuoti ir buvo ne kartą dėl to baustas.

„Tie skaudūs įvykiai, kuomet, pamenate, Vilniaus rajone dėl neturinčio teisės vairuoti asmens kaltės eismo įvykyje žuvo penki asmenys, rodo, kad jie tikrai neturėtų dalyvauti eisme“, – tragišką įvykį prisiminė ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Po tragedijos vidaus reikalų ministrė žadėjo pokyčius, kalbėta apie baudos balų grąžinimą, chuliganiškų vairuotojų sodinimą į kalėjimą, kad kelių ereliai nebegautų valstybės teikiamų paslaugų. Tačiau praėjo beveik metai, o apie baudos balus, kalėjimą nebekalbama. Siūloma didinti baudas, bet, kaip pabrėžia pati ministerija, – nežymiai.

„Kur yra minimali 12 eurų, mes siūlome nustatyti 30, kur maksimali už tą patį pažeidimą – iki 20 km/val. – yra 30 eurų, mes siūlome nustatyti 60“, – galimus pakeitimus vardijo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar vairuotojo pažymėjimas atimamas greitį viršijus daugiau kaip 50 km/val. Ministerija siūlo keliems mėnesiams teisę vairuoti atimti dažniau. „Kai greitis viršijamas, pavyzdžiui, 30–40 km/val.“, – tikslino viceministras.

Praėję metai Lietuvos keliuose buvo kruvini. Kelerius metus mažėjęs žuvusiųjų skaičius išaugo 30 proc. Pernai žuvo 160 žmonių, iš jų penkiolika nepilnamečių, jauniausias – vos septynių mėnesių berniukas.

Daugiausia tragedijų – prasidedant savaitgaliui. „Atlikę tam tikras analizes, nustatėme, kad daugiausia tokių eismo įvykių įvykdavo penktadieniais“, – komentavo V. Grašys.

Pagrindinė priežastis – greitis, kasdien teises praranda ir po maždaug 30 girtų vairuotojų.

„Vidutiniškai daugiau kaip 10 tūkst. vairuotojų policija eliminuoja iš eismo, kurie būna apsvaigę nuo alkoholio“, – sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas.

Tačiau klausimas, ar didesnės baudos pažabos keliančius daugiausia problemų. Yra tokių, kurie baudų turi dešimtis ar net šimtus, bet jų nemoka ir toliau laksto be teisių, konfiskavus vieną kledarą, nusiperka kitą.

„Daugiausia paskirtų baudų nesumoka tie piktybiniai vairuotojai, kurie daro grubių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, tokių kaip chuliganiškas vairavimas, didelis greičio viršijimas“, – patikino V. Grašys.

Susisiekimo ministerija sako, kad problemiškiausius vairuotojus tramdyti pirmiausia turi aplinkiniai. „Visuomenė turėtų būti aktyvesnė, jei sužino apie tokį vairuotoją, kad jis galimai vairuoja, reikėtų pranešti policijai“, – skatino susisiekimo ministro patarėjas Vidmantas Pumputis.

Dažnai baudos išvengiama nurodant, kad neva vairavo kažkas kitas.

Atlikę tam tikras analizes, nustatėme, kad daugiausia tokių eismo įvykių įvykdavo penktadieniais.

„Bandysime įvesti tokį laidavimo institutą, ir jei tokie asmenys visgi nenustatomi, klausimai grįžta prie transporto priemonės savininko“, – apie dar vieną galimą naujovę sakė vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas. 

„Visos institucijos, atsakingos už eismo saugumą, turėtų suremti pečius ir atlikti savo funkcijas“, – nuomonę išreiškė Viešosios tvarkos biuro vadovas. Tačiau tarp spręsti turinčių institucijų – stumdymasis. Pagal įstatymą, koordinuoti eismo saugumą turi Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo ministerija išties daro, manyčiau, labai daug reikšmingų darbų, tobulina kelių infrastruktūrą“, – tikino V. Pumputis.

Tačiau pokyčius siūlo Vidaus reikalų ministerija, o koordinatorė – Susisiekimo – šiais siūlymais abejoja.

„Pirmas žingsnis – baudų išieškojimo – išspręstas, antrame etape gali būti kalbama apie sankcijų didinimą“, – apie Susisiekimo ministerijos planus pasakojo V. Pumputis

Pernai ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, kad iš nemokančių baudų galima atimti ir su vairavimu nesusijusias paslaugas, pavyzdžiui, riboti galimybę gauti lizingą, keliauti viešuoju transportu, galbūt net atimti pašalpas, o jas dabar gauna net pusė skolingų valstybei. Tačiau, ar tai įmanoma, vis dar tebesvarstoma.

„Tam tikras socialinių paketų negavimas nesumokėjus baudos, manau, paskatintų, pirmiausia, nedaryti KET pažeidimų“, – įsitikinęs V. Grašys.

Pernai keliuose žuvo 33 pėstieji ir vienuolika dviratininkų. Už valstybinius kelius atsakinga Susisiekimo ministerija sako, kad pasitempti turi savivaldybės. Daugėja žuvusių vietinės reikšmės keliuose. „Vietinės reikšmės keliuose, už kurių priežiūrą atsakingos yra savivaldybės, didžiausias augimas“, – tikino V. Pumputis.

Keliuose įrengti naujų stacionarių greičio matuoklių neplanuojama. Policija sako įpratusi dirbti su trikojais. „Bet kurioje Lietuvos vietoje gali būti pamatuotas greitis vadinamaisiais trikojais, taip pat bet kurioje Lietuvos vietoje gali dirbti nežymėtas policijos automobilis ir užfiksuoti pažeidimą“, – kaip apsieinama be daugiau stacionarių greičio matuoklių, aiškino V. Grašys.

Policija taip pat svarsto pirkti įrenginių, kurie fiksuotų vairuotoją automobilio viduje – ar jis prisisegęs diržą, ar nelaiko mobiliojo telefono.