Ieško viduriuko

Dauguma gamintojų dalyvauja neoficialiose lenktynėse – kuris pagamins kuo toliau viena baterijų įkrova nuvažiuojantį elektromobilį.

Galingesni elektros varikliai, kurių automobilyje gali būti ir ne vienas, ir talpesni akumuliatoriai paprastai užima daugiau vietos, išpučia tokios transporto priemonės kainą.

Todėl kiti gamintojai laikosi labiau vartotojiškos filosofijos ir ieško aukso viduriuko, kuris atitiktų pagrindinius pirkėjų lūkesčius: suteiktų elektromobilį, patenkinantį svarbiausius jį perkančio žmogaus ar šeimos poreikius be didesnių išlygų ir už įkandamą kainą.

Kompaktiškieji „Citroën ë-C4“ ar „Volkswagen ID.3“ kainuoja atitinkamai nuo 34 990 eurų ir nuo 36 865 eurų. Viena įkrova prancūziškasis modelis gali nuvažiuoti iki 357 km, o vokiškasis – iki 347 km.

Palyginti segmentu didesnio „Kia EV6“ kaina jau prasideda nuo 59 490 eurų, o toks modelis viena įkrova turėtų nuriedėti bent 500 km.

Poreikiai ir rinka

Specialistai pastebi, kad kiekviena strategija pasiteisina, jeigu leidžia pasiekti tikslą – skatinti pardavimą. Todėl net ir nepretenduojantys į 500 km viena įkrova nuvažiuojamų kilometrų elektromobiliai neturėtų stebinti – jie turi kitų pranašumų.

Žurnalistas Egidijus Babelis pažymėjo, kad kompaktiškų ir mažesnes baterijas turinčių modelių poreikį diktuoja pati rinka. Dažnai šeimose dėl patogumo laikomi bent du automobiliai – vienu leidžiamasi į ilgas išvykas, kitu – daugiau po miestą.

„Miesto keturračiui tikrai nereikia didelės baterijos. Ji netgi jam žalinga. Baterijos sunkios, o daug svorio reiškia, kad reikia daugiau energijos tam svoriui gabenti, dėl to didėja energijos sąnaudos. Jei kasdien nuvažiuoji tik po 100 ar mažiau kilometrų ir elektromobilį gali įkrauti naktį namie, kam tuomet reikalingos didelės baterijos?“ – teiraujasi „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.

Jo kolega Justas Lengvinas pastebėjo, kad gamintojų varžymasis dėl didesnio viena įkrova įveikiamo atstumo jau nepanašus į siekį patenkinti rinkos poreikius, veikiau jis primena rinkodaros kovas.

Šios varžybos jam panašios į anksčiau populiarų sportinių automobilių gamintojų lenktyniavimą, kieno plieninis žirgas greičiau įsibėgės iki 100 km/val. arba kuris užfiksuos geresnį rato įveikimo laiką legendinėje Niurburgringo trasoje.

„Visų šių lenktynių šešėlyje slepiasi eilinis vairuotojas, kuris, net jeigu ir turi ypatingą automobilį, retai kada trauks į Niurburgringą, retai kada per 3 sek. įsibėgės iki 100 km/val. ir, kalbant apie elektromobilius, retas kuris jį kraus tik kas 400–500 km“, – atkreipė dėmesį žurnalistas.

Jo teigimu, kompaktiški elektromobiliai labai gerai atliepia vidutinio vairuotojo poreikius, gyvenant maždaug tokiu kelionių algoritmu: mokykla ar darželis, darbas, atžalų būreliai, sporto klubas, parduotuvė ir sodyba savaitgaliais.

„Turint galvoje, kad dėl daugumos šių veiklų dažniausiai atsiranda galimybė palikti elektromobilį bent pusvalandžiui įkrauti, realiai užtenka 200–300 km viena įkrova nuvažiuojančio automobilio“, – sakė J.Lengvinas.

Elektromobilių entuziastų mėgstamu maršrutu Vilnius–Palanga nulėkti gal užteks ir mažesnės baterijos, bet nusukti kur nors į šalį nebus komfortiška.

Palankesni kišenei

Anot žurnalisto, vienas svarbiausių kompaktiškesnių ir 200–300 km viena įkrova nuvažiuojančių elektromobilių privalumų yra jų kaina.

Pavyzdžiui, perkant „Citroën ë-C4“, pasinaudojus Aplinkos projektų valdymo agentūros skiriama 5 tūkst. eurų subsidija naujam elektromobiliui, kompaktišką elektra varomą šeimos automobilį galima įsigyti už mažiau nei 30 tūkst. eurų.

Įvertinus visas tokio elektromobilio eksploatacijos išlaidas per penkerių metų laikotarpį ir palyginti su benzinu varomu analogu, paaiškėja, kad netaršią elektrinę pavarą turintis modelis finansiškai yra naudingesnis, jeigu per metus sukariama daugiau nei 12 tūkst. km.

Būtinai norintys SUV modelio mokės daugiau, tačiau taip pat turi iš ko rinktis – „Peugeot e-2008“ kainuoja nuo 34 100 eurų, „Volkswagen ID.4“ – nuo 36 170 eurų.

Be to, pridūrė J.Lengvinas, nepaisant palankesnės kainos, kompaktiškuose elektromobiliuose dažniausiai įdiegta gausybė naujausių saugumo ir komforto technologijų.

„Kitas tokių elektromobilių privalumas – jie turėtų ilgiau išlaikyti vertę. Vidaus degimo varikliais varomų automobilių pasaulyje matome, kad labiausiai nuvertėja brangiausi automobiliai, tad ta pat tendencija persikelia ir į elektromobilių pasaulį. Galiausiai kompaktiškas baterijas turintys elektromobiliai sveria mažiau, tad jų sąnaudos mažesnės ir leidžia papildomai sutaupyti“, – dėstė J.Lengvinas.

E.Babelis priminė, kad mažesnis svoris taip pat lemia mažesnį inertiškumą ir dėl to transporto priemonė pasižymi geresnėmis valdymo savybėmis.

„Kai svoris nedidelis – pakanka paprastesnės konstrukcijos važiuoklės, kad elektromobilis būtų komfortiškas. Juk yra skirtumas, ar vežama pusantros, ar daugiau nei 2 t“, – pažymėjo žurnalistas.

Svarbu krovimo greitis

Abu specialistai – vienos nuomonės, kad, nepaisant didmiesčių, Lietuvoje vis dar yra kur plėstis elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai. Tačiau tai niekaip nesusiję su pačių automobilių galimybėmis – įkrovimo stotelių stinga ir didžiausias baterijas turintiems modeliams.

„Elektromobilių entuziastų mėgstamu maršrutu Vilnius–Palanga nulėkti gal užteks ir mažesnės baterijos, bet nusukti kur nors į šalį nebus komfortiška“, – svarstė E.Babelis.

J.Lengvino skaičiavimu, jei gamintojas deklaruoja 300–350 km viena įkrova įveikiamą atstumą, keliaujant nuo sostinės iki pajūrio didžiausiu leistinu greičiu teks ilgesniam laikui sustoti įsikrauti, nei užtruktų išgerti puodelį kavos. Gera žinia, kad šiame maršrute, taip pat ir daugelyje kitų srauniausių kelių, įkrovimo stotelių daugėja.

Kitas aspektas – kaip greitai pavyktų papildyti baterijų atsargas. „Citroën ë-C4“ galima krauti nors ir 100 kW galia, todėl 80 proc. akumuliatoriaus talpos gali būti įkrauta per pusvalandį, o tiek jau pakaks nukakti iki 300 km. Panašia sparta gali būti papildyta ir „ID. 3“ baterija: per 30 minučių sparčiojo įkrovimo sukauptos energijos atsargos leis nukeliauti iki 290 km.

„Gyventi Lietuvoje su vidutinį atstumą nuvažiuojančiu elektromobiliu jau galima. Žinoma, čia reikėtų žymėti žvaigždutę ir paminėti, kad išimtys taikomos tiems, kam tenka vykti į atokiau nuo didžiųjų miestų ir įkrovimo infrastruktūros esančias vietas, dar ten maltis pirmyn atgal. Kaip rodo mano patirtis, dažniausiai tai būna kelių minučių planavimo, žiūrint į stotelių žemėlapį, reikalas, bet jis vis dar būtinas“, – reziumavo J.Lengvinas.