- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje masiškai perkami prabangūs automobiliai. Pardavėjai sako, kad sandėliai – kaip tuščias šaldytuvas. Pasirodo, neretai pirkėjai kelis šimtus tūkstančių kainuojančius automobilius perka kaip investiciją, nes tikisi, kad jie brangs bent keliasdešimt procentų. O kokios tendencijos Lietuvoje, LNK žurnalistas teiravosi „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje, „Veho“ vykdančiojo direktoriaus Donato Stanionio.
– Ar tiesa, kad lietuviai prabangų automobilį dažniausiai perka vien dėl statuso?
– Prieš dešimtmetį ar dar anksčiau tai vienareikšmiškai tai buvo vien statuso dalykas. Dabar mąstymas keičiasi. Naują, prabangų automobilį žmonės perka, nes tai – technologiškai pažangūs automobiliai, saugesni ir komfortiškesni.
– Kas apskritai yra prabangus automobilis Lietuvoje, apie kokias sumas kalbame?
– Tai būtų automobiliai, kainuojantys daugiau kaip 50 tūkst. eurų. O jeigu kalbame apie labai prabangius, tai jų kaina siekia daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Čia jau visai kiti parametrai ir kriterijai, kodėl žmonės perka tokius automobilius, kada planuoja juos parduoti ir pan. Labiau tai yra kolekcionavimo dalykai. Tikrai – ne kasdieniam važinėjimui gatvėse.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokie itin prabangių automobilių pirkėjai? Ar tokius jie įsigyja kaip investiciją į ateitį?
– Gali būti labai skirtingai. Viena kategorija žmonių perka itin prabangų limuzino klasės automobilį, nes jam reikia komforto ir, žinoma, atitinkamo statuso. Kita kategorija – perka brangius, vienetinius, pavyzdžiui, sportinius automobilius dėl didesnių važiavimo galimybių, išskirtinės išvaizdos ir išliekamosios vertės.
– Anksčiau lietuviai dėl statuso būdavo pasiryžę išleisti iki paskutinio cento, kad tik pasipuikuotų prabangiu automobiliu. Kokios tendencijos šiandien?
– Na, jei kalbame apie premium segmentą, tai čia niekas neperka už paskutinius pinigus. Tai turbūt labai gerai atsispindi ir dabartinės rinkos tendencijose. Jeigu praėjusiais metais stebėjome įprastinių prekės ženklų rinkos smukimą, tai premium segmento, priešingai, paklausa labai išaugo.
Jeigu kalbame apie labai prabangius, tai jų kaina siekia daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Čia jau visai kiti parametrai ir kriterijai, kodėl žmonės perka tokius automobilius.
– Pastebima pasaulyje tendencija, kad smunka vidutinės vertės automobilių rinka, o prabangių automobilių kainos kyla. Kodėl?
– Tai – ne pirmas kartas. Tas pats vyko 2009 metais, tas pats – per COVID-19 pandemiją. Tas pats yra ir dabar. Kalbant apie premium sigmentą, tai tokie klientai jautriai nereaguoja į kainas ir, kaip minėjau, neperka automobilių už paskutines santaupas. Palyginimui – normali rinka mažėjo 10 proc., o prabangių automobilių segmentas augo 30 proc. Tai – akivaizdus skirtumas. Kodėl taip yra, lemia kelios priežasties. Pirma – tai, kas buvo parduoda 2022 metų pabaigoje, visi tie automobiliai buvo užsakyti prieš metus, gal net pusantrų, o dėl visų gamybos sutrikimų atiduoti gerokai vėliau. Bet faktas, kad prabangių automobilių rinka auga. Yra tendencija, kad ekonomikos svyravimai tokių automobilių pirkėjams įtakos neturi.
– Automobilis – investicija, kiek tai yra realu?
– Tai turi būti vienetinis automobilis, kurių pagaminta ir į rinką išleista limituotas kiekis. Priešingu atveju tai – nuvertėjanti investicija.
– Sakoma, vos išvažiavus iš salono, automobilio vertė krenta…
– Yra mitas, kad vos išvažiavus iš automobilių salono 30 proc. krenta automobilio vertė. Tai tėra nepagrįstos pasakos. Niekas neparduoda automobilio ką tik išvažiavus iš salono. Todėl galima labai ilgai spekuliuoti, kokia galėtų būti jo kaina, kai niekas už tiek niekada neparduoda.
– Na, ir pabaigai, sakykite, kaip atrodo jūsų prabangių automobilių sandėlis?
– Kaip tuščias šaldytuvas. Nėra automobilių, 2022-uosius baigėme „Mercedes-Benz“ atstovybėse turėdami vos 18 itin prabangių automobilių. Kai tuo tarpu prieš ketverius metus jų būdavo likę gal apie šimtą ir daugiau. Tad tokių laisvų automobilių, kuriuos klientas galėtų rinktis čia ir dabar, yra vienetai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių1
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...