- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai šiuo metu jau užsiima galingiausio pasaulyje lazerio gamyba Čekijai ir Vengrijai.
Tokią galimybę pasižymėti „pamėtėjo“ du „Extreme Light Infrastructure“ (ELI) projekto konkursai, kuriuos laimėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA ir Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Ekspla“ su partneriais UAB „Šviesos konversija“ ir amerikiečių „National Energetics Inc“.
Kurdami alternatyvų pasaulyje neturinčius gaminius, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus, tarp jų – ir dirbančius Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN). Šalies gamintojai būdami stiprūs mokslui skirtų lazerių rinkoje užima tvirtas pozicijas tarp visų pramoninių valstybių.
ELI projekto tikslas – Rytų Europoje sukurti 4 tyrimų centrus. Trys iš jų jau statomi: Vengrijoje ir Čekijoje konkursą laimėjo lietuvių lazerininkai su partneriais iš Amerikos, o Rumunijoje projektą įgyvendina prancūzai. Ketvirto tyrimų centro vieta dar neparinkta.
„Kartu su amerikiečiais mūsų specialistai Čekijai pagamins lazerį, tūkstančius kartų galingesnį už visas pasaulio elektrines. Tokio lazerio suspaustame spindulyje bus pasiekiamas milžiniškos energijos tankis ir šio lazerio spindulio švystelėjimas užtruks be galo trumpą laiką – 150 femtosekundžių. Palyginimui – per sekundę su trupučiu šviesa pasiekia mėnulį, o per 150 femtosekundžių ji nuskrieja tik pusę milimetro. Lazerininkai, gamindami tokio galingumo lazerius, kalba ir apie valdomą termobranduolinę reakciją. Jei sugebėtume ją valdyti, tai turėtume pigią ir švarią elektros arba bet kokią kitą energiją. Ją gaminant nelieka radioaktyvių „atliekų“, o jai reikalingos medžiagos – sunkiojo vandens – yra pilni vandenynai (~0,02 proc. visos gamtinio vandens masės sudaro sunkusis vanduo). Jau yra aišku, kaip tai padaryti, bet norint įgyvendinti visą projektą dar reikia išspręsti aibę inžinerinių problemų. Tad ir šio galingiausio pasaulyje lazerio sukūrimo paskirtis – pirmiausiai mokslas. ELI projektas – tai tarsi lazerinis CERNas Rytų Europoje“, – pasakoja Lietuvos lazerių asociacijos direktorius Petras Balkevičius.
Lietuvos lazerių pramonė jau kelis dešimtmečius išlieka ne tik viena žinomiausių Lietuvos mokslo ir pramonės sričių, bet kai kuriose srityse užima ir lyderės pozicijas pasaulyje. Pasak P. Balkevičiaus, progresas nesustos ir ateityje, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje tik stiprėja.
Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje, o daugeliu atveju neturi konkurentų ir pasaulyje. Pavyzdžiui, „Ekspla“ sukurtas ir gaminamas aparatas – suminio dažnio spektrometras – negaminamas daugiau niekur kitur. Jų reikia 4 ar 6 vienetų per metus. Tuo tarpu „Šviesos konversijos“ sukurti ir gaminami femtosekundiniai lazeriai ir parametriniai stiprintuvai laikomi nemaža serija, kadangi jų poreikis per metus – keli šimtai. Parametrinių stiprintuvų pasaulinėje rinkoje Lietuva taip pat užima didžiąją dalį ir parduoda 70–80 proc. Per daugiau nei 20 m. jų pagaminta apie 1500.
„Mūsų kuriami produktai yra ypač sudėtingi, jiems pagaminti reikia labai kvalifikuotų žmonių, todėl jie brangūs. Juos kopijuoti – itin keblu, o dėl siauros rinkos – ir nepatrauklu“, – tikina P. Balkevičius.
LINPRA narė, 2004 m. įkurta Lietuvos lazerių asociacija šiandien į bendruomenę buria pagrindines šalies mokslo institucijas (tarp jų reikšmingiausiais išskiriami Vilniaus universitetas bei Fizinių ir technologinių mokslų centras) ir apie 30 lazerių pramonės įmonių. Kryptingai veiklai sutelktos narių pastangos sėkmingai augina Lietuvos konkurencingumą: Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 700 žmonių, apyvarta kasmet auga 10–15 proc., 2015 m. pardavimų apimtys pasiekė 80 mln. Eur, o į užsienio šalis eksportuojama daugiau nei 80 proc. pagamintų produktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos jūroje pažeistas Latvijos kabelis „Bitės“ klientams Lietuvoje įtakos neturės?
Baltijos jūroje anksti sekmadienį pažeidus povandeninį Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinį kabelį, kuriuo naudojasi ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovė „Bitė Group“, „Bitė Lietuvos“ v...
-
Pradeda veikti audito rezultatų informacinė svetainė ARIS
Pradeda veikti Valstybės kontrolės sukurta audito rezultatų informacinė svetainė ARIS. Ji skirta institucijoms, įgyvendinančioms valstybiniuose audituose pateiktas rekomendacijas. ...
-
Atskleidė, kas gruodį mokėjo didžiausias algas – sumos įspūdingos
Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gruodį mokėjo didmeninės prekybos elektros kabeliais bendrovė „TT Cables Nordic“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę šeši bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 33,8 tūkst. ...
-
2025 metais „Hanner“ į plėtrą investuos 98 mln. eurų
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ šiemet į NT projektus investuos 98 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų – 68 mln. eurų – bus skirta Vilniaus gyvenamojo ir komercinio NT plėtrai, 30 mln. eurų – invest...
-
„Rheinmetall“ vadovas susitiks su premjeru: tai pirmasis oficialus vizitas Lietuvoje
Trečiadienį Vilniuje lankysis artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje planuojančios statyti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Papergeris). ...
-
Planetariumas Kaune – subrendęs 30 metų darbo vaisius
Praėjusių metų pabaigoje Kaune duris atvėrė „Mokslo sala“, kurioje įrengtas ypač modernus planetariumas. Toks objektas šiuo metu vienintelis Lietuvoje, tad jo gali pavydėti visas kaimyninių šalių regionas. Čia pritaikytos n...
-
„LTG Cargo“ suteikti didesni įgaliojimai
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ suteiktas europinis sertifikatas – bendrovė galės techniškai prižiūrėti ne tik lietuviškus, bet ir iš kitų ES šali...
-
Rusiškus atlasus vadina testu Lietuvai
Paaiškėjus, kad viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, Seimo Kultūros komiteto pirminin...
-
Iš Londono skridęs „Wizz Air“ lėktuvas Kauno taip ir nepasiekė
Ketvirtadienį iš Londono skridęs ir Kaune leistis turėjęs oro bendrovės „Wizz Air" lėktuvas Lenkijos oro erdvėje apsisuko ir grįžo atgal. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovo Tado Vasiliausko, orlaivis buvo apgręžtas dėl techn...
-
Hofmanas: turiu suvaldyti šitą krizę
Asociacijai „Riešės bendruomenė“ paprašius Žemės ūkio ministerijos paaiškinti, kodėl uždaromas jos valdomas Riešės žirgynas, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada padaryti viską, kad žirgynas būtų i&s...