Pasak jos, po to būtų sprendžiama, ar reikia griežtinti nacionalinius apribojimus, ar reikia taikyti atsakomybę, jei tai buvo sankcijų pažeidimas.

„Dabar esame sutarę, kad bus atliktas labai aiškus vidinis tyrimas pačioje institucijoje, pačioje muitinėje ir tada, manau, bus galima pasakyti, kas čia iš tikrųjų įvyko“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Skirtingiems įvykiams yra skirtingos priemonės. Tais atvejais, kai galbūt buvo dviprasmiškos situacijos, žiūrėtume, ar tie mūsų nacionaliniai apribojimai yra pakankami, gal juos reikia griežtinti. O jei tai yra tiesiog sankcijų pažeidimas, tam yra kodeksai ir atsakomybė. Reikia tą išsiaiškinti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, vidinis tyrimas skirtas išsiaiškinti, ar gabentos dvigubos paskirties prekės yra griežtai sankcionuojamos Europos Sąjungos, ar jų eksportą į trečiąsias šalis Lietuva sugriežtinusi nacionaliniu lygiu.

„Reikia konkrečiai žinoti, kokios tai prekės, koks joms taikomas kodas, ar tai prekės, kurios griežtai įrašytos į sankcionuojamų prekių sąrašą. Tokiu atveju man sunku įsivaizduoti, kaip jos galėjo kirsti sieną ir išvažiuoti į Rusiją“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Ar tai tie atvejai, kur kartais nežinome gavėjo, (prekės – BNS) važiuoja į Centrinę Aziją. Dar visokiausių dalykų būdavo, dėl kurių nustatėme savo nacionalinį tam tikrų prekių, kurios randamos karo lauke, sąrašą, ir kur taikome (...) sugriežtintą kontrolę, nepraleidžiame tų prekių per savo sieną, nesvarbu, kur jos vežamos“, – kalbėjo ji.

LRT Tyrimų skyrius antradienį paskelbė, kad V. Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos grupei „Vičiūnų grupė“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Penkis kartus tokios prekės į Rusiją gabentos jau po to, kai konkretūs jų kodai buvo įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus.

Skelbiama, kad tarp vežtų prekių buvo ir įtrauktos į ginkluotės gamybai reikalingų aukšto prioriteto kovos lauko prekių sąrašą, pavyzdžiui, guoliai, kuriuos Rusija naudoja tankų gamybai, taip pat kitos dvejopos paskirties prekės. Visų prekių gavėjas buvo Kaliningrado srityje, Sovetske veikianti gamykla „Viciunai-Rus“.

LRT šaltinių duomenimis, „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo viena įmonių, dėl kurių eksporto į Rusiją Lietuva 2023 metų pirmąjį pusmetį gavo įspėjimą iš Europos Komisijos.

„Vičiūnų grupė“ pripažino vežusi tokias prekes, tačiau tikino apie sankcijas nežinojusi – esą šis techninis eksportas nutrauktas vos sužinojus apie ribojimus, pradėtas vidinis tyrimas.

Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, kokia produkcija buvo eksportuojama į Rusijos Federaciją bei, ar ji įtraukta į sankcionuojamų prekių sąrašą.

Prokuratūra pavedė Muitinės departamentui atlikti tyrimą

Klaipėdos apygardos prokuratūra dėl šios situacijos pavedė Muitinės kriminalinės tarnybos teritorinio skyriaus pareigūnams atlikti tyrimą.

Kaip praneša prokuratūra, toks vyriausiojo prokuroro Jevhenij Michailovskij sprendimas priimtas reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog įmonė galimai vežė į Lietuvai priešišką valstybę – Rusijos Federaciją – sankcionuojamas prekes.

Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnams pavesta atlikti spaudoje pasirodžiusių faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, įskaitant ir galimos nusikalstamos veikos požymių aspektu.

„Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, kokia produkcija buvo eksportuojama į Rusijos Federaciją bei, ar ji įtraukta į sankcionuojamų prekių sąrašą“, – nurodoma išplatintame pranešime.