- Aurimas Ragelis, Goda Vileikytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienam didžiausių Lietuvoje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline, banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad toks sprendimas priimtas įvertinus verslo aplinkos nuspėjamumą.
„Buvo atliekamas visų trijų šalių vertinimas, analizuojami įvairūs aspektai – tiek finansiniai, tiek ne finansiniai, tiek reguliaciniai, tiek verslo aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo, prognozuotumas. Šita įvairių veiksnių visuma ir nulėmė tokį sprendimą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot jos, toks banko sprendimas klientų Lietuvoje nepaveiks.
„Tikrai galiu tvirtai pasakyti, kad poveikio tokio, kad kažką klientai pajustų, jog atsirado kažkokie kiti dalykai – tai to nebus. Priešingai, sakyčiau, kad šitas pokytis, kai jis bus atliktas, tai būsime vienas didžiausių kapitalo bazę ir finansavimo pajėgumus turintis bankas Baltijos šalyse“, – komentavo SEB vadovė.
Trečiadienį S. Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad bankas jau kelerius metus veikia kaip viena Baltijos šalių organizacija, o dabar žengia kitą žingsnį ir teisinę struktūrą suderina su veiklos modeliu.
Ekspertai: SEB sprendimą lėmė bankų „šokdinimas“
Savo ruožtu Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigė, kad SEB banko sprendimas gali paskatinti ir kitus investuotojus išeiti iš Lietuvos.
„Aš manau, kad kainuos labai brangiai. Ir kainuos ne tiesiogiai dėl bankų mokamų mokesčių ar kitų dalykų, bet kiekviena investicija, kuri nueina kitur, ji nepatenka į biudžeto eilę mokesčių ir tikrai kažkas pamatys SEB sprendimą ir kažkas pasirinks Estiją ar kitą šalį dėl to, kad galvos, kad Lietuva nėra pakankamai nuspėjama“, – radijui sakė R. Valiūnas.
Jo teigimu, pagrindinė žala Lietuvai yra reputacinė.
Su investuotojais reikia elgtis pagarbiai ir tą pagarbą išreikšti konkrečia kalba – teisiniu stabilumu ir prognozuojamumu, skaidriais mokesčiais, nedidinant naštos ir reguliavimo.
„Pagrindinės pasekmės neigiamos yra per reputaciją, kuriai tikrai turės įtaką – gerai apmokamos darbo vietos (...), jos nusės Taline“, – kalbėjo R. Valiūnas.
Finansų eksperto Mindaugo Busilos teigimu, maži mokesčiai nėra pagrindinis kriterijus, pagal kurį investuotojai renkasi, kur reziduoti. Jis įsitikinęs, kad SEB sprendimą lėmė reguliacinė aplinka.
„Tai (SEB persikelimas – BNS) yra pasekmė mūsų reguliacinės aplinkos (...). Šio sprendimo niekas nedramatizuoja, nes jis buvo padarytas toje aplinkoje, kai Lietuvos ekonomika augo“, – LRT radijui sakė analitikas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako spėjanti, jog SEB sprendimas susijęs su nuolatiniu Lietuvos bankų sektoriaus „šokdinimu“, ir tai yra rimtas signalas Lietuvos valdžiai.
„Su investuotojais reikia elgtis pagarbiai ir tą pagarbą išreikšti konkrečia kalba – teisiniu stabilumu ir prognozuojamumu, skaidriais mokesčiais, nedidinant naštos ir reguliavimo, – visa tai investuotojai girdi ir į tai atsiliepia“, – „Verslo žinių“ portalui sakė E. Leontjeva.
„Vien pats Estijos, o ne Lietuvos, kaip centrinės Baltijos šalių būstinės pasirinkimas turėtų būti signalas, kad finansų sektoriuje esame mažiau konkurencingi už estus“, – įsitikinusi LLRI prezidentė.
Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis Estijos portalui „Err“ trečiadienį teigė SEB sprendimą pasirinkti Taliną būstinei siejantis su Estijos sprendimu neapmokestinti bankų papildomais mokesčiais.
Anot jo, SEB sprendimas yra stiprus pasitikėjimo Estija ženklas ir įrodymas, kad bankų mokestis būtų buvęs klaida.
„Estija sulaukė kritikos už tai, kad taiko lygias sąlygas, o ne privilegijas. Tačiau siekiame platesnės visuomeninės naudos, o ne dirbtinių pranašumų kūrimo. Kai ištekliai riboti, privilegijos tampa visuomenės nuostoliu ir trumparegiška perspektyva“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad Estija yra patikima ir skaidri investuotojams, laikosi taisyklių ir nėra korumpuota, tuo pačiu išlaikydama palankią verslo aplinką ir vengdama diskriminacinio požiūrio net viešosios nuomonės spaudimo sąlygomis.
„Bankų mokestis yra aiškiausias to pavyzdys“, – akcentavo J. Ligis.
Nauja SEB banko struktūra pradės veikti 2027 metų pradžioje, iki tol reikės gauti vietos finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko leidimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pabaigtas „Vičiūnų grupės“ įmonių restruktūrizavimo procesas4
„Vičiūnų grupės“ savininkų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieriaus netiesiogiai valdoma turto valdymo bendrovė „GG Holding“ restruktūrizacijos proceso metu buvo prijungta prie žemės ūkio...
-
Skrydis į niekur: tūkstantis savanorių testuoja naująjį Vilniaus oro uosto terminalą
Vilniaus oro uoste vyksta naujojo išvykimo terminalo masinis testavimas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 1 tūkst. savanorių. ...
-
Teismo verdiktas: Susisiekimo ministerijai teks mokėti didžiulę baudą3
Konkurencijos tarybos Susisiekimo ministerijai 2023 metais skirta 40,53 tūkst. eurų bauda dėl apribotos prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir konkurencijos buvo pagrįsta, nutarė Regionų administracinis teismas. ...
-
Žiniasklaida: baltarusiškas trąšas gabenusi bendrovė pradėjo arbitražo bylą prieš Lietuvą5
Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui per tarpininkus priklausanti įmonė „Hasenberg“ pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą. Tai portalui lrt.lt patvirtino Susisiekimo ministerija. LRT duomenimis, bendrovė siekia prisiteisti 15...
-
Po finansinių įstaigų skandalų LB akiratyje – ne tik komerciniai bankai: pranešė, ką tikrins
Lietuvos bankas (LB) šiais metais ketina atlikti iki 30 jo prižiūrimų finansų įstaigų patikrinimų. ...
-
„LTG Cargo“ atskleidė, ką darys su rusiško žymėjimo vagonais
Siekdama galutinai desinchronizuoti Lietuvos geležinkelių sistemą nuo Rusijos, valstybės grupės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki 2026 m. ketina visus aktyviai naudojamus vagonus perregi...
-
„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti1
36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyven...
-
Paukštys pratrūko: skleidžiamas šmeižtas
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad „Teltonikos“ prekių vis dar galima įsigyti Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiuose interneto portaluose, įmonių grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys tvirtina – jau nuo 2022 m. ...
-
Dėl sukčių atakos užblokavo dalį „Akropolio“ dovanų kortelių: štai ką reikia daryti jų turėtojams
Dovanų kortelių platinimo bendrovė „Gera dovana“ nustatė, kad į jos partnerių savitarnos portalą per darbuotojo paskyrą nuotoliniu būdu įsilaužę nežinomi asmenys neteisėtu būdu nukopijavo dalį išplatintų „Akropolio&ldq...
-
Lietuvos oro uostų užmojai: žada patuštinti „kišenes“
Tris oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) šiemet į plėtrą investuos 58 mln. eurų, skelbia LTOU. ...