Penki iš jų šiuo metu nuomojami Turto banko valdomai ir privatizuojamai galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovei „Genetiniai ištekliai“, rodo BNS turimi Vyriausybės kanceliarijos parengti dokumentai.

Pastaroji bendrovė sako, kad sklypų, kurių didžioji dalis naudojama avims ganyti ir gaminti pašarus, paėmimas sustabdytų jos avininkystės padalinio veiklą. Dėl to „Genetiniai ištekliai“ praėjusią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) bei Turto banką.

Vyriausybės kanceliarijos parengtas nutarimo dėl žemės kaimo vietovėje suteikimo mokslo institucijoms, specializuotiems ūkiams bei valstybės kontroliuojamoms bendrovėms pakeitimo projektas numato, kad netekusiu galios būtų pripažintas punktas, kuriuo LSMU suteiktas netoli Baisogalos, Kemėrų kaime, esantis 340 hektarų ploto sklypas.

Būtent šį į vakarus nuo miestelio esantį sklypą norima perduoti „Rheinmetall“ gamyklos statyboms.

„Šis sklypas bus grąžintas valstybės poreikiams“, – teigiama projekte.

Tuo pačiu nutarimu universitetui norima suteikti bendrovei „Gamtiniai ištekliai“ nuomojamus netoli Šeduvos Radviliškio rajone esančius penkis bendro 340 hektarų ploto sklypus, taip pat vieną netoli Baisogalos esantį 12,5 hektaro ploto valstybinės žemės sklypą.„Rheinmetall“ gamyklai planuojamas skirti sklypas iš LSMU būtų perimtas liepos 1 dieną, o šeši sklypai universitetui būtų suteikti birželio 17 dieną.

Šis sklypas bus grąžintas valstybės poreikiams.

Apie tai, kad mainais už LSMU naudojamos žemės perleidimą „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai aukštajai mokyklai siūlomi keli netoli Baisogalos esantys panašaus bendro ploto atskiri žemės sklypai, praėjusią savaitę BNS sakė universiteto rektorius Rimantas Benetis.

Jis teigė, kad LSMU šiuo metu skaičiuoja Baisogaloje esančio savo padalinio – Gyvulininkystės instituto – ūkio perkėlimo kaštus ir galimus nuostolius bei neatmetė, kad universitetas iš Vyriausybės gali prašyti ir finansinės kompensacijos.

LSMU pagal panaudos sutartį aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį šiuo metu valdo kelis didelius valstybinės žemės sklypus, įskaitant ir „Rheinmetall“ gamyklai perduodamą 340 ha ploto sklypą. Juose auginami pašarai gyvuliams, genofondo (nykstančios arba kritinės veislės) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

„Sustabdytų įmonės avininkystės padalinio veiklą“

Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ sako, kad iš jos perėmus ir LSMU perdavus penkis netoli Šeduvos esančius 339,5 ha ploto sklypus būtų sustabdyta įmonės avininkystės padalinio veikla.

„Nebus galimybių išlaikyti turimas avis ir tinkamai atlikti anksčiau minėtas funkcijas (dviejų avių veislių išsaugojimas, joms skirtų pašarų gamyba – BNS), taip pat lieka neaišku, kas bus su 18 avininkystės padalinyje dirbančių darbuotojų“, – teigiama praėjusią savaitę valstybės institucijoms išsiųstame bendrovės rašte.

„Prašome informuoti, kokių veiksmų bus imtasi dėl bendrovės privatizacijos ir avininkystės padalinio likimo“, – nurodoma dokumente.

„Genetiniai ištekliai“ skelbia apie jos žemės perėmimą sužinojusi praėjusį trečiadienį vykusiame įmonės valdybos posėdyje.

Registrų centro duomenimis, penkių netoli Šeduvos, Užuovėjos, Puipių ir Pavartyčių kaimuose esančių sklypų nuomos  „Genetiniams ištekliams“ sutartys galioja iki 2030-ųjų kovo.

Pasak įmonės, Šeduvoje įsikūręs jos avininkystės padalinys iš valstybės nuomoja iš viso beveik 383 ha žemės, o netoli Šeduvos esantys sklypai naudojami avių auginimui bei pašarų gamybai.

Siūlo universitetui perduoti visą avininkystės padalinį

Bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris teigė, kad iš jos perėmus avininkystės padaliniui nuomojamas žemes, bet paliekant likusį turtą, vasarą nebūtų kur ganyti avių bei ruošti žiemai pašarų.  

„Turime padalinį Panevėžio rajone, Upytėje, tai pašarus gal ir galėtume vežti, transportuoti 50-ies kilometrų atstumu, bet jau yra papildoma kaina, išlaidos“, – BNS antradienį sakė A. Zalatoris.

„O ką daryti vasarą su avimis? Tvartuose laikyti? Niekas jų nelaiko tvartuose, kiek aš žinau“, – teigė „Genetinių išteklių“ vadovas.

Anot A. Zalatorio, LSMU kartu žemėmis iškart galėtų būti perduotas ir visas Šeduvoje esantis įmonės avininkystės padalinys su gyvuliais bei pastatais.

Tada reikėtų mus reorganizuoti atskiriant avininkystės padalinį ir tą visą padalinį su visu turtu ir žeme perduoti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. Dabar paima žemę ir palieka turtą – avis, tvartus, visa kita, tai nežinau.

 

„Tada reikėtų mus reorganizuoti atskiriant avininkystės padalinį ir tą visą padalinį su visu turtu ir žeme perduoti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. Dabar paima žemę ir palieka turtą – avis, tvartus, visa kita, tai nežinau...“, – sakė jis.

Pasak įmonės vadovo, institucijos apie planuojamą paimti žemę bendrovę galėjo informuoti ankstyvą pavasarį: „Jeigu būtų ta žemė nedirbama ir be gyvulių – kitas klausimas. Bet ten yra gyvuliai ir aš jų neturiu kur padėti vasarą“.

„Genetiniai ištekliai“ rašte nurodo, jog gegužės 1-ąją jos avininkystės padalinyje buvo laikoma 2250 avių, iš kurių 781 – Lietuvos juodgalvės bei 30 – vietinės šiurkščiavilnės. Bendrovė teigia pagal dvi su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) pasirašytas sutartis iki 2027-ųjų įsipareigojusi išlaikyti 905 ir 34 šių veislių avis.

Įmonė skelbia padalinyje turinti ir centrą, kuriame surenkamos ir į kitas Europos šalis eksportuojamos avys. 

„Genetiniai ištekliai“ augina galvijus mėsai ir pienui, užsiima javų, pluoštinių ir aliejinių augalų sėklininkyste, eksperimentine, mokomąja ir bandomąja veikla bei saugo ir veisia Lietuvos vietines šiurkčiavilnes ir juodgalves avis.

43 proc. įmonės pardavimų sudaro augalininkystė, 42 proc. – pienas, 10 proc. – galvijai, 4 proc. – avys.

Bendrovės avininkystės padalinys įsikūręs Pavartyčių kaime, augalininkystės – Panevėžio rajone, Upytės kaime. Be šių kompleksų, bendrovė valdo 168 ha ploto 140 žemės sklypų ir nuomojasi virš 1,6 tūkst. ha sklypų.

Gali būti skelbiamas naujas aukcionas

Pasak „Genetinius išteklius“ valdančio Turto banko atstovo Karolio Vaitkevičiaus, Vyriausybei nusprendus paimti iš įmonės nuomojamas žemes, keistųsi jos veiklos apimtys, turtas vertė, todėl gali būti iš naujo skelbiamas bendrovės pardavimo aukcionas su nauja pradine kaina.

„Žemė, apie kurią kalbama, yra valstybės žemė. Ji yra įmonei išnuomota ir šiuo atveju jau Vyriausybė sprendžia, kaip elgtis su valstybės žeme“, – BNS trečiadienį sakė banko Komunikacijos skyriaus vadovas K. Vaitkevičius. 

„Jeigu tik bus kažkoks Vyriausybės sprendimas, mes esame pasiruošę kreiptis į Privatizavimo komisiją, stabdyti privatizavimą ir jį vertinti iš naujo“, – pridūrė jis.

Dabar 100 proc. „Genetinių išteklių“ akcijų pardavimo aukcionas numatytas birželio 7 dieną, o jų pradinė kaina yra beveik 2,8 mln. eurų.

Bendrovė įkurta 2019 metais sujungiant „Šeduvos avininkystę“ ir Upytės eksperimentinį ūkį. Turto bankui įmonė perduota 2023 metų spalį, iki tol ją valdė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Balandžio viduryje Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradėjo derybas dėl investicijų sutarties. Ji turėtų būti pasirašyta netrukus.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00