- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 3,8 proc. Lietuvos gyventojų
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,8 proc. visų šalies gyventojų – apie 107 tūkst. žmonių, arba 0,1 proc. mažiau nei 2021 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 267 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurą dviejų suaugusiųjų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimai.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,6 proc., kituose miestuose – 4,4 proc.), kaime – 4,9 proc.
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,1 proc., tarp bedarbių – 24,2 proc., tarp pensininkų – 3,8 proc. Namuose su vaikais jis pernai siekė 2,6 proc.
Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų didžiausias – 32,5 proc. – buvo tarp vienišų tėvų, ,
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo 20,9 proc. – 0,9 proc. didesnis nei 2021 metais, žemiau šios ribos šalyje gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.
Praėjusiais metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 1071 euras šeimai.
Mažesnes už skurdo rizikos ribą pajamas, mieste pernai gavo 19,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 15,9 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 23,3 proc. gyventojų.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus padidėjęs 3,6 proc. ir pernai siekęs 39,5 proc.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis siekė 17,8 proc. (padidėjo 0,6 proc.), darbingo amžiaus asmenų – 15,8 proc. (padidėjo 0,2 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Premjeras susitiko su Lietuvos...
-
Santakos parke plečiama vaik...
-
Kauno policijos spaudos konfer...
-
Divizijos atkūrimo ceremonija...
-
Valstybės vaiko teisių apsau...
-
Liberalų sąjūdžio frakcijo...
-
Sausį Vilniuje – pavasari...
-
E. Manovas atvestas į Šiauli...
-
Tarptautinės Holokausto auk...
-
Lietuvoje gyvenančių baltaru...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei VyriausybėsNorint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojamsArtėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojasGyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištųPraėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomikąAntros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliauEuropos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalisKariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčiusLietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...