- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda surengė iniciatyvos „Žalia Lietuva“ diskusiją, skirtą žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui. Jos metu buvo aptarta žemės ir maisto ūkio transformacijos svarba, įgyvendinant ES Žaliojo kurso tikslus ir Bendrijos bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Kalbėdamas apie galimybę pereiti prie klimatui neutralesnės žemės ūkio veiklos gyvulininkystės sektoriuje, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad šiam tikslui reikalingas didesnis valstybės dėmesys ir parama. Jis taip pat priduria, kad šalies gyvulininkystės sektorius per pastaruosius 20 metų sumenko tiek, jog apie gyvulių emisijų mažinimą kalbėti nė neverta.
„Nors absoliutaus išmetamo amoniako ir kitų klimatui kenksmingų medžiagų skleidimo į aplinką žemės ūkyje pasiekti negalime, jį galima šiek tiek sumažinti taikant sėjomainas, kalkinimą, intensyvią žemdirbystę“, – teigė J. Sviderskis, referuodamas į tai, jog viena iš priemonių siekti didesnio tvarumo žemės ūkyje yra didinti galvijų bandas intensyvinant milžimus, kadangi viena produktyvi karvė gali pakeisti 2–3 karves.
„Per pastaruosius 20 metų melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 4 kartus: nuo nepilno milijono iki 230 tūkst. Jau esame ant kritinės ribos, kad savo pienu pamaitintume Lietuvą, jau nekalbant apie jo išvežimą“, – tikino J. Sviderskis.
Jau esame ant kritinės ribos, kad savo pienu pamaitintume Lietuvą, jau nekalbant apie jo išvežimą.
J. Sviderskis pažymėjo, kad, nors intensyvūs ūkiai, kuriuose pagrindą sudaro didesnį pieno kiekį duodančios karvės, yra efektyviau veikiantys už smulkius ūkius, į juos dėl įvairių priežasčių tenka ir daugiau investuoti.
„Taip, intensyvūs ūkiai yra racionalesni, tačiau jie ir kainuoja daugiau, tiek technika, tiek įranga. Tokių ūkių Lietuvoje savininkai naudoja tikrai šiuolaikiškas technologijas. (...)
Juolab kad ūkininkas gautų didesnius išmilžius iš karvės, ji turi būti aprūpinta viskuo – tiek gerove, tiek subalansuotu šėrimu, kuriam taikomas atitinkamas maisto medžiagų racionas“, – Eltai sakė LŽUBA generalinis direktorius.
J. Sviderskis taip pat pažymėjo, kad valstybės parama, skiriama šalies ūkių tobulinimui, galėtų būti didesnė.
„Per pastaruosius dvejus metus maksimali investicinė parama ūkiui buvo 50 tūkst. eurų. Tai galima prilyginti nuliui. Tuo metu mūsų kaimynai latviai skyrė milijoną eurų investicijoms į vienos fermos statybą“, – sakė jis.
Europos Komisijos duomenimis, nuo 2012 metų iki 2020-ųjų pieninių karvių skaičius ES sumažėjo daugiau kaip pusę milijono, kai supirkto pieno kiekis išaugo dešimtadaliu. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį karvių skaičius ES sumažės dar 1,3 mln. Tuo metu supirkto pieno kiekis 2030 metais, palyginti su 2020 metais, išaugs 6 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruizų turizmas atsigauna – kitąmet laukiama penktadaliu daugiau turistų1
Šių metų Klaipėdos kruizų sezonas buvo itin sėkmingas – laivų ir keleivių skaičius padidėjo iki 1,5 karto, o kitais metais tikimasi augimo dar maždaug penktadaliu. ...
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...