- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad Lietuvos turizmo sektorius atsigauna pernelyg lėtai, lyginant su Europos Sąjungos (ES) šalimis.
Pasak jos, atsigavimui yra būtinas profesionalus turizmo politikos formavimas bei aiški ir palanki mokestinė aplinka.
Lietuvos turizmo rūmų vadovė išskyrė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms kaip vieną svarbiausių prioritetų visam turizmo sektoriui. Jos teigimu, maitinimo sektorius sudaro didžiausią dalį turizmo paslaugų pajamų ir 21 iš 27 ES šalių jam nuolat taiko sumažintą PVM.
„Šiandienai turime tą situaciją kaip prieš 4 metus, kai kalbėjome apie PVM. Maitinimui yra gyvybiškai svarbu turėti lengvatą. Buvo mitas, kad iš lengvatos pelnosi pirmiausia didieji prekybos tinklai – nieko panašaus, didieji prekybos tinklai sudaro tik 16 proc. viso sumokamo PVM“, – Lietuvos turizmo rūmų surengtoje diskusijoje pirmadienį kalbėjo Ž. Gavelienė.
Kaip prioritetą Ž. Gavelienė išskyrė sveikatinimosi turizmą, kuris, gyventojų vidutiniam amžiui augant, tampa vis paklausesnis. Jos teigimu, vienas iš būdų skatinti jo augimą yra gyventojų pajamų mokesčio lengvata darbdavio dalinai apmokamoms darbuotojo sveikatinimo ir medicininės reabilitacijos paslaugoms.
„Gyvybiškai svarbu mums turėti kompetentingus ir profesionalius darbuotojus, tačiau ir Lietuva, ir darbdaviai negali tinkamai investuoti į savo darbuotojų gerovę vien dėl to, kad mūsų neapmokestinamas minimumas, kiek mes galime skirti sveikatinimui, yra labai nedidelis ir netgi keturis kartus mažesnis nei Estijoje“, – pasakojo ji.
Ž. Gavelienė apgailestavo, kad šiandien Lietuvoje nėra profesionalaus turizmo politikos formuotojo, kuris galėtų nubrėžti strateginius prioritetus. Ji pasiūlė Seimui įteisinti atvykstamąjį turizmą kaip eksporto kryptį.
„Seimas gali padaryti tai, kad atvykstamasis turizmas būtų įteisintas kaip prioritetinė eksporto kryptis. Jeigu tai būtų padaryta, daug iš to išeitų ir kitų dalykų ir mes turbūt kartu eitume su aukštąją pridėtine vertę kuriančiom įmonėm“, – aiškino ji.
Turizmas Lietuvoje atsigauna sunkiau nei Europoje
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad prognozės globaliam turizmo sektoriui yra labai palankios, tačiau Lietuvoje turizmas atsigauna lėčiau. Pasak ekonomisto, užsienio turistų praėjusiais metais buvo apie 30 proc. mažiau nei prieš pandemiją.
„Matome, kad atsistatymas yra, bet tai tikrai ne tie skaičiai, kuriuos turėtume matyti. (...) Čia yra didžiausia mūsų bėda – mes neatstatome to, kas buvo prarasta, praradus keliautojus iš Rusijos“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
Anot jo, įdomu palyginti Lietuvą su Europa, kadangi bendri Lietuvos ekonominiai atsigavimo rodikliai bendrijos kontekste yra puikūs, bet turizmo sektorius yra išimtis.
„Europa, kaip ekonomika, vystosi daug lėčiau negu Lietuva. Lietuva yra lyderis Europoje, bet Europoje turizmas atsigavo, o Lietuvoje turizmas neatsigavo“, – sakė jis.
„Tai yra ir tas pats PVM, kuris žudo maitinimo įstaigas, tai yra nestabili mokestinė aplinka, tai yra labai spartus atlyginimų augimas, kuris yra beprecedentis, Lietuvoje jau aštuntus metus auga po 10 proc., kai tuo tarpu Europoje augimas nesiekia 5 proc. (...) Tam tikra prasme mes dvigubai didiname kaštus“, – aiškino ekonomistas.
M. Dubnikovas suabejoju teiginiu, kad Lietuvos bijo užsienio turistai dėl karo Ukrainoje fono. Pasak jo, jei Lietuvos pasaulyje būtų bijoma, pirmiausia iš čia trauktųsi užsienio pinigai, o ne turistai.
„Palūkanos, už kurias skolina Lietuvai, mažėja. Mes skolinamės per pusę procentinio punkto pigiau nei JAV. Tai, jeigu mūsų kažkas tai bijo ir mes turime 30 mlrd. eurų skolos, tai pirmas dalykas, ką išsineštum iš pavojaus zonos, tai yra savo pinigus“, – tikino M. Dubnikovas.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonės spalio pabaigoje planuojana streiką dėl, jų teigimu, per didelio PVM tarifo.
Kaip liepą yra teigusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė – restoranai streikuos, nes našta jiems yra nepakeliama dėl panaikintos PVM lengvatos ir per kelis metus apie 70 proc. išaugusio minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Lietuvos restoranai 2024 m. balandį jau yra protestavę dėl, anot jų, siekiančio PVM ir reikalavo sugrąžinti ankstesnę lengvatą.
Nuo naujųjų metų nustojo galioti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti teikiamam maistui.
Finansų ministerijos atstovas Irmantas Mikulėnas yra tvirtinęs, kad nustosianti galioti PVM lengvata maitinimo sektoriui valstybės ir savivaldybių biudžetams atneš papildomus 140 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...