- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie nusidriekusias milžiniškas vilkikų eiles Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kokia ten susidariusi situacija ir vairuotojų antisanitarines sąlygas LNK žurnalistas teiravosi „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo.
– Atstovaujate vežėjams. Nors ten lietuvių vežėjų nėra daug, kaip vertinate tą situaciją?
– Nedidelė naujiena, kad pasienyje yra eilės, nes jos beveik visada būdavo. Bet reikia suprasti, kad dabar įvyko taip vadinama Lenkijos krizė. Lenkai uždarė pravažiavimus trečiųjų šalių vežėjams, paliko praėjimus tik Europos Sąjungos vežėjams Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Tai reiškia, kad visi trečiųjų šalių – Vidurinės Azijos – vežėjai dabar turi rasti kitą kelią, kaip grįžti namo. Tai yra – per Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienį, darydami didžiulį vingį. Visi jie buvo nukreipti į mūsų pasienį, tad natūralu, kad susidarė didesnės eilės. „Linava“ parašė raštą finansų ministrei, kad iš vidinių rezervų būtų padidintas darbuotojų skaičius pačiame pasienyje. Tačiau Muitinės departamentas pranešė, kad turi sukomplektavę pakankamas pajėgas, pamainas ir eilės stringa, nes nepriima kita pusė. Toks laikotarpis, kai taikomos sankcijos, reikia tikrinti dvigubos paskirties prekes, tai, aišku, pralaidumo nepadidina. Visi įsitempę, nepatenkinti. Žinoma, gaila tų vairuotojų, kurie stovi eilėje paromis, bet toks realus mūsų gyvenimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vairuotojai teigia, kad daugeliui ir maisto atsargos pasibaigę, ir gamtinius reikalus atlieka, kur papuolė. Gal čia mes, kaip valstybė, galėtume užtikrinti bent elementarias higienos sąlygas?
– Didžioji dalis vairuotojų stovi aikštelėse, kur yra tualetai. Tie, kurie stovi ant kelio, suprantu, tai yra didelis nepatogumas. Turime suprasti, kad žmogus yra socialinė būtybė, jis negali ištisas paras būti vienas uždarytas toje mašinos kabinoje. Ir mes turėtume pasirūpinti, bet, kaip sakoma, kelininkus visada žiema užklumpa netikėtai, taip pas mus prie sienų netikėtai atsiranda eilės. Ir nebespėjome padaryti to, ką turėtume. Reikia veikti nuosekliai. Tam reikia laiko. Manau, ateityje tos eilės bus civilizuotesnės nei yra dabar, problemos bus sprendžiamos.
Kaip sakoma, kelininkus visada žiema užklumpa netikėtai, taip pas mus prie sienų netikėtai atsiranda eilės.
Pasienyje susidariusią situaciją komentavo ir Muitinės skyriaus vedėjas Laimis Žlabys.
– Kaip vertinate susidariusią situaciją? Kas nors keičiasi?
– Kaip ir minėjau praeitą savaitę, situacija pamažu stabilizuojasi. Eilės po truputį mažėja. Jeigu kalbėtume apie įvažiavimą į Lietuvą, eilių Baltarusijoje nėra. Su šiuo srautu mes susitvarkome puikiai. Na, o išvažiuojantis srautas – eksportas – mažėja po truputį.
– Kas trukdo paspartinti šį procesą?
– Tie trukdžiai kyla ne tik todėl, kad mūsų kaimynai nepriima tiek krovinių, kiek mes įforminame, bet yra ir kitų priežasčių. Prisipažinsime, kad pirmadienį buvo kilę interneto trikdžių, tačiau, sakykime, kad tą kiekį mašinų, kurį galėjome apdoroti, apdorojome. Dirbama visu pajėgumu. Pareigūnų netrūksta ir tai nėra susidariusių eilių priežastis. Statistiškai per valandą postas įleidžia šešias mašinas, tiek pat ir išleidžia. Pakankamai neblogas skaičius ir rezultatai, jei atsižvelgtume į taikomas sankcijas, į tai, kad išvykstantys baltarusiai nori įsiforminti prekių Tax Free čekius, kad susigrąžintų sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Manyčiau, situacija nėra kritinė, ji stabilizuojasi. Kaip minėjau, gerėjimą jau stebime nuo praėjusios savaitės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai5
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...