- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymų pataisas, kurioms siekiama sudaryti geresnes galimybes į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones.
Į pataisas siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.
„Valstybės institucijos, tarpusavyje įsivertinusios, nuspręstų, ar bendradarbiavimas įmanomas (...). Tokiu būdu galima būtų užtikrinti lėšų, kurios panaudojamos įsigijimams, sugrįžimą, skatinant Lietuvos gynybos pramonę, ir (...) sustiprinti nacionalinį saugumą“, – Vyriausybės posėdyje sakė krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.
Pramoninis bendradarbiavimas apibrėžtas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtose Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisose, toliau jas, kaip ir kitų kelių įstatymų pataisas, svarstys Seimas.
Vadinamojo ofseto taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau KAM teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.
Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę (...)
Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.
„Turime produktą, kurį galime teikti Seimui ir kur suprantame, kokia šio paketo pridėtinė vertė“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę, spartinti gynybos pramonės vystymą ir tarptautinį konkurencingumą“, – sakė G. M. Tučkutė.
Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
„Sąrašas parodys Lietuvos kariuomenės poreikius bei gynybos pramonės vystymo kryptis“, – sakė viceministrė G. M. Tučkutė.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Kartu norima įkurti Gynybos pramonės tarybą, kuri sujungtų institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.
„Tokiu būdu suprastume geriau ir poreikius, ir atlieptume juos, ir matytume, kaip toliau galėtų vystytis gynybos pramonė“, – teigė viceministrė.
Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu teikiami ir Viešųjų pirkimų bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti lankstesnes sąlygas įsigyti karinę įrangą ir ginkluotę, taip pat siūloma padaryti išimtis įsigyjant įrangą iš draudžiamų valstybių, jei ši įranga skirta moksliniams tyrimams, eksperimentams arba teikti užsienio valstybėms.
Anot viceministrės, viešųjų pirkimų išimtys leistų Vyriausybei nuspręsti, ar siekiant patenkinti saugumo poreikius ginkluotė iš Lietuvos gynybos įmonių būtų perkama tiesiogiai.
Tikimasi, kad pritarus Seimui šis naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu44
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)1
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...