- Mantas Bružas / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi mažesnė dalis gyventojų.
Apie tai, kokias alternatyvas renkasi lietuviai ir kodėl, plačiau pasakojo „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
– Kiek žmonių vis dar nori gyventi Vilniuje, o kiek renkasi kitus miestus?
– Beveik 50 proc. apklaustųjų per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą Kaune, Vilniuje arba jų priemiesčiuose. Tačiau Vilniuje būstą planuoja pirkti tik 30 proc., o priemiesčiuose – vos 7 proc. Pastebima tendencija, kad gyventojai vis dažniau renkasi Kauną ir Klaipėdą. Reikia pabrėžti, kad kalbame apie nuolatinę gyvenamąją vietą, o ne investicinį nekilnojamąjį turtą.
– Kodėl gyventojai renkasi kitus miestus?
– Lūžio taškas įvyko prieš keletą metų, kai išaugo nuotolinio darbo galimybės, leidžiančios žmonėms laisviau rinktis gyvenamąją vietą. Vilnius vis dar išlieka pagrindiniu centru, tačiau, vertinant infrastruktūros plėtrą Kaune ir Klaipėdoje bei mažesnes būsto kainas, vis daugiau žmonių persikelia į mažesnius miestus.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
– Kaip keičiasi būsto kainos Vilniuje?
– Augant pragyvenimo lygiui, būsto kainos taip pat nuosekliai kyla – 2–3 proc. kasmet. Šių metų vasarą vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė apie 2,6 tūkst. eurų, o Kaune – apie 1,8 tūkst. eurų. Tai yra vienas iš veiksnių, kuris lemia gyventojų sprendimą pasirinkti miestą su mažesnėmis kainomis.
– Ar grįžtantys emigrantai daro įtaką?
– Taip, besikuriantys verslo centrai ir naujos darbo galimybės turi reikšmingą įtaką. Tokie centrai atsiranda ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose rajonuose, todėl tikėtina, kad ateityje nekilnojamojo turto kainos ir pragyvenimo lygis šiuose rajonuose kils.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
– Kuo situacija Latvijoje ir Estijoje skiriasi nuo Lietuvos?
– Latvijoje ir Estijoje pastebima, kad sostinėse koncentruojasi didžioji dalis gyventojų. Šiose šalyse vyrauja vieno miesto dominavimas. Apklaustų klientų duomenys rodo, kad net apie 60 proc. Latvijos ir Estijos gyventojų per artimiausius metus planuoja įsigyti būstą būtent sostinėse.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką Vilnius galėtų padaryti, kad gyventojai nesirinktų kitų miestų?
– Vilnius turi daug galimybių gerinti situaciją. Vienas svarbiausių aspektų yra infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, transporto kamščiai neretai stebina gyventojus iš mažesnių miestų, o prastesnis susisiekimas gali lemti žmonių apsisprendimą rinktis kitą miestą.
– Ar tai, kad gyventojai persiskirsto per kelis miestus, yra teigiamas ar neigiamas dalykas?
– Manau, kad tai teigiamas procesas. Didžiųjų miestų, kaip ekonominių centrų, augimas leidžia tolygiau vystytis visos šalies ekonomikai. Lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva pagal ekonominius rezultatus yra priekyje ir tai rodo, kad pasiskirstymas per kelis miestus duoda naudos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT direktorė – apie pokyčius, naujas galimybes visuomenei ir paukščių gripą3
Praėjus 10 mėnesių po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reformos, institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė teigia, kad pertvarkos metu pavyko skaitmenizuoti ir automatizuoti pagrindinius procesus. Šios skaitmenizacijos metu,...
-
Ekonomistai: pavyko išvengti blogiausio scenarijaus2
Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprast...
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas2
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?1
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą2
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?19
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur3
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...