Vilniaus valdžia panoro sužinoti, ar vilniečiai nepermoka už vadinamąsias kitas paslaugas. Daugiau nei 100 tūkst. kainavusi studija parodė, kad ne tik nepermoka, bet ir gali sutaupyti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Vilnietis vidutiniškai už kitas paslaugas moka 44 litus, keliais litais mažiau – klaipėdietis, o kaunietis – virš 48 litų. Kitos paslaugos – tai techninė priežiūra, administravimas, šilumos punktų, liftų priežiūra ir kitos. Talino gyventojai moka 10 litų daugiau nei vilniečiai, o Rygos gyventojai – du kartus daugiau. Studiją atlikusi bendrovė paskaičiavo, kad vilniečiui mokant vidutiniškai 44 litus, kas mėnesį galima būtų sutaupyti iki 12 litų.
„Per metus galima sutaupyti iki 140 lt. Rekomenduojame tas lėšas nukreipti geresniam, platesniam tų pačių namų remontui. Tyrimo metu nustatėme, kad remontui skiriama santykinai per mažai dėmesio“, – tyrimo rezultatus komentavo UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.
Norintiems sutaupyti gyventojams studijos autoriai siūlo atsisakyti šiukšlių šalintuvų priežiūros, rečiau atlikti nuolatinę namų priežiūrą, paaiškinti gyventojams galimybes sąskaitas apmokėti pigiau, už elektrą bendrojo naudojimo patalpoms mokėti ne kas mėnesį, o, pavyzdžiui, kas ketvirtį, atsisakyti dažnos skaitiklių metrologinės patikros, ją atlikti tik kartą per aštuonerius metus.
„Kartais tas maksimalus išlaidų namo priežiūrai taupymas gali būti kenksmingas, todėl tas sutaupytas lėšas vis dėlto reiktų skirti namo būklės išlaikymui“, – patarė UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.
Kartu rekomenduojama skatinti steigti bendrijas, nes šios tvarkosi efektyviausiai. Anksčiau šios buvo vangiai steigiamos, dabar sostinėje kas mėnesį registruojama iki 15 naujų bendrijų.
„Jei yra namo šeimininkai, kurie domisi savo būstu ir jaučiasi už jį atsakingi, tada jie geriausiai gali kontroliuoti ir paslaugų kokybę, ir kas kokius darbus atlieka“, – dėstė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
„Bėda ta, kad visą naštą užmetame bendrijos pirmininkui, o juk jis gali būti ir santechnikas, ir gydytojas... Tuose teisės aktuose reiktų numatyti, kad namo priežiūrą organizuoja bendrija, t.y. gyventojai, bet tą techninę eksploatacinę galią perima profesionalai, kurie atlieka tai, kas jiems priklauso“, – įsitikinęs būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Šiuo metu Vilniuje kiek daugiau nei dešimtadalis namų turi įkūrę bendrijas, kitų priežiūra rūpinasi namų administratoriai ar savivaldybės paskirtos įmonės. Pastaruoju metu bendrijų steigimasis suintensyvėjo, nes steigimo dokumentus, kurie gali kainuoti ir vieną tūkstantį litų, apmoka savivaldybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių1
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...