- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų Lietuvos vežėjų konkurencingumas Europos Sąjungoje menksta, todėl verslas siūlo komandiruojamiems vairuotojams taikomą minimalios mėnesinės algos (MMA) koeficientą skaidyti atsižvelgiant į vairuotojo darbo patirtį.
Tokį pasiūlymą Finansų ministerijai pateikė Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA), vienijantis 24 didžiausias Lietuvos tarptautinio transporto ir logistikos įmones, kuriose dirba per 36 tūkstančius darbuotojų.
TTLA siūlo MMA koeficiento dydį komandiruojamiems darbuotojams skaidyti atsižvelgiant į vairuotojo patirtį Europos ekonominėje erdvėje. Pavyzdžiui, 1,65 koeficientą taikyti komandiruojamiems darbuotojams, kurie turi sukaupę daugiau kaip 5 metų darbo patirtį, 1,55 koeficientą – sukaupusiems 3-5 metų, 1,45 koeficientą – sukaupusiems 1-3 metų ir 1,3 koeficientą, sukaupusiems iki 1 metų darbo patirtį Europos ekonominėje erdvėje.
„Eurostat“ duomenimis, vienos dirbtos valandos sąnaudos Lietuvos transporto ir saugojimo įmonėse 2020 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 6,3 proc. Pagal augimo tempą Lietuva buvo viena iš sparčiausių ES. Palyginti su Lietuva, pernai valandinės darbo sąnaudos daugiau augo tik Austrijoje (7,3 Proc.), Rumunijoje (6,9 proc.) ir Slovakijoje (6,5 proc.).
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus tarptautinio transporto vairuotojų bazinis atlyginimas padidėjo 47 proc. Jeigu 2022 m. MMA būtų padidinta iki 730 eurų ir tuo pat metu išlaikytas komandiruojamiems vairuotojams taikomas 1,65 MMA koeficientas – trejų metų augimas sudarytų net 67 proc.
„Verslo požiūriu, tai nėra tvarus augimas, turėsiantis neigiamų pasekmių Lietuvos vežėjų konkurencingumui transporto paslaugų eksporto rinkose“, – teigia M. Dubnikovas. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, valandinės darbo sąnaudos transporto sektoriuje sudaro tiek pat, kiek ir šalies vidurkis – 10,1 euro. Pagal šių dydžių santykį Lietuva užima trečią vietą visoje ES.
Tuo tarpu daugelyje ES šalių transporto sektoriui tenkančios darbo sąnaudos yra žemiau vidurkio, todėl teigti, kad darbo užmokestis Lietuvos transporto sektoriuje yra neadekvatus – nėra pagrindo, įsitikinę transporto sektoriaus atstovai. Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, didžiausios įtakos augti darbo sąnaudoms Lietuvoje turi didinamas MMA ir komandiruojamiems darbuotojams taikomas 1,65 koeficientas.
„Palyginti su kitomis ES valstybėmis, kurios netaiko jokių koeficientų komandiruojamiems vairuotojams, MMA 1,65 koeficiento taikymas neigiamai veikia Lietuvos konkurencingumą darbo sąnaudų prasme“, – pažymi P. Drižas. Jeigu MMA nuo kitų metų visiems dirbantiesiems bus didinamas iki 730 eurų, pritaikius koeficientą tarptautinių krovinių vairuotojams minimali alga didės net iki 1204,5 eurų“.
Jis pabrėžia, kad TTLA pasisako už darbuotojų atlygio didinimą, tačiau valstybės mokestinė politika turi būti subalansuota, atsižvelgiant į aplinkines šalis, su kuriomis verslas konkuruoja.
ES tarptautinio kelių transporto rinkoje Lenkija, Latvija, Estija, Rumunija, Bulgarija ir Vengrija yra pagrindinės Lietuvos konkurentės. P. Drižo vertinimu, dėl taikomo koeficiento didėja apmokestinamų pajamų suma, todėl darbo vietos kaina ir darbuotojo mokesčių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp paminėtų šalių.
„Lietuvos transporto ir logistikos įmonės šiais metais jaučia didelį konkurencinį spaudimą, ypatingai iš Lenkijos ir Rumunijos, kurios yra atsiriekusios reikšmingą tarptautinio kelių transporto paslaugų eksporto rinkos dalį Europoje“, – sako P. Drižas.
Tarp Bendrijos šalių pagal tarptautinio kelių transporto paslaugų eksporto pajamas Lietuva užima 7 vietą. „Eurostat“ duomenimis, 2019 metais Lietuvos kelių transporto sektorius paslaugų eksportavo už 3,76 mlrd. eurų, arba 5 proc. visos ES kelių transporto paslaugų eksporto vertės, siekusios 75 mlrd. eurų.
Minimu laikotarpiu didžiausią ES transporto paslaugų eksporto rinką užėmė Nyderlandai (9,8 mlrd. eurų), Lenkija (9,3 mlrd.), Austrija (8,0 mlrd.), Rumunija (6,1 mlrd.), Prancūzija (5,9 mlrd.) ir Belgija (4,6 mlrd.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: JAV sprendimas – praeitos Vyriausybės nesėkmės ženklas4
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus apie dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimą, kuris taikomas ir Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokį sprendimą vertino kaip praeitos Vyriausybės vykdytos užsienio politikos ...
-
VMI priminimo žinutę gaus 180 tūkst. klientų: ką svarbu žinoti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuos 180 tūkst. savo klientų apie Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) veiklos kodų pasikeitimus. ...
-
Ekonomistas: to niekas negalėjo paaiškinti3
Vyriausybė steigia Maisto tarybą. Nauja institucija stebės būtiniausių maisto produktų kainas. Jei kils įtarimų, kad brangsta nepagrįstai – įsikiš. Ekonomistams teigiant, kad maisto kainų augimas jau išsikvėpė, premjeras Gintau...
-
Suskaičiavo, kiek II pakopoje iš tiesų prikaupia Lietuvos gyventojai: rekordininką rado tik vieną4
Kai didelė dalis šalies gyventojų piktinasi, kad pensijų fonduose senatvei pavyksta sukaupti nedaug, šimtai lietuvių gali pasigirti įspūdingomis sumomis. O vienas iš šalies komercinių bankų tikina ir netgi pateikė pavyzdį,...
-
Seimo Energetikos komisija irgi išsakė savo nuomonę dėl antrojo jūros vėjo parko konkurso1
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kaip ir Audito komitetas, paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. ...
-
Svarbi žinia iš „Sodros“: pranešimus gaus beveik 236 tūkst. žmonių4
„Sodra“ skelbia, kad pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo beveik 236 tūkst. žmonių. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstyb...
-
Savickas ketina aiškintis dėl JAV ribojimų4
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus, kad ribos lustų eksportą į visas šalis, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietuvos nėra, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tvirtina – situa...
-
Valstybės kontrolė pateikė šokiruojančius duomenis apie Lietuvos kelius1
Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021–2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių ...
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?4
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina1
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...