Anot viceministro, kokioje žiedinės savivaldybės dalyje parama galios, bus nustatoma pagal Registrų centro (RC) būsto verčių žemėlapių duomenis.

„Pavyzdžiui, Kauno ar Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijos, esančios arti (miesto savivaldybės – BNS), kur dabar vystosi nekilnojamojo turto rinka ir kur dabar nukeliauja didžioji dalis paramos, negalėtų pretenduoti, bet toliau esančios galėtų“, – trečiadienį LRT radijui sakė M. Šiurkus.

„Atsirastų sąlygos, kad būtų galima finansuoti tą įsigijimą. Jis būtų vertinamas pagal RC duomenis, kuomet kasmet RC nustatoma (nekilnojamojo turto – BNS) vertė nėra didesnė nei vidutinis būsto toje savivaldybės vertės dydis“, – trečiadienį LRT radijui sakė M. Šiurkus.

Viceministro teigimu, RC duomenys rodo, kad artimiausiose didmiesčiams žiedinių savivaldybių seniūnijose vyksta daugiausia būsto sandorių, tuo metu nutolusios seniūnijos tuštėja.

Seimo socialdemokrato Gintauto Palucko teigimu, SADM pasiūlymas panaikintų galimybę paramą gauti daliai arčiau miestų norinčių įsikurti šeimų.

„Tai yra dar labiau komplikuota paramos skirstymo tvarka. Bus nubrėžtos kažkokios virtualios linijos, vieną kilometrą ten, kitą kilometrą ten, vieni gali galės, kiti negalės. Bus eliminuota tikrai didelė dalis šeimų, norinčių įsikurti kur yra infrastruktūra, darbo vietos ir kiti dalykai“, – LRT radijui kalbėjo parlamentaras.

Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė pabrėžė, jog ir savivaldybėse aplink didžiuosius miestus yra socialinė atskirtis.

Siūlome pakeitimus, kurie prisidėtų prie to, kad parama pasiektų tuos gyventojus, kuriems ir buvo numatyta įstatyme.

„Žiedinės savivaldybės yra labai netolygios, turi antrąjį žiedą, kuris labai nutolęs nuo didžiųjų miestų. Tai yra seniūnijos nutolusios netgi apie 50 kilometrų, kur tos socialinės atskirties tikrai yra daugiau“, – LRT radijui sakė R. Popovienė.

Viceministro teigimu, nuo 2018 metų galiojanti esama paramos jaunų šeimų pirmajam būstui skyrimo tvarka nebuvo veiksminga siekiant pritraukti daugiau gyventojų į regionus.

„Atlikus analizę pamatėme, kad tie tikslai nebuvo pasiekti, didžioji dalis nukeliaudavo ne į žiedines, nutolusias savivaldybes, o į žiedines savivaldybes aplink didžiuosius miestus. Siūlome pakeitimus, kurie prisidėtų prie to, kad parama pasiektų tuos gyventojus, kuriems ir buvo numatyta įstatyme“, – kalbėjo M. Šiurkus.

Pataisomis, kurios jau svarstomos Seime, siūloma mažinti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą ir neteikti jos aplink didžiuosius šalies miestus esančiose savivaldybėse bei kurortuose.  

Subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų. Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos. Vėliau įsigyjamo būsto maksimali vertė siektų 120 tūkst. eurų. Subsidija būtų išmokama tik užbaigus statybas.

Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją,  penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.

2018-2022 metais paramą gavo 5313 jaunų šeimų, subsidijoms panaudota apie 68 mln. eurų. Apie 30 proc.

gavėjų įsigijo būstą aplink didžiuosius miestus esančiose savivaldybėse (jiems skirta 20 mln. eurų).