- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui patvirtinus maždaug 40 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių metinę kvotą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad toks migracijos apribojimas padės apsaugoti Lietuvos žmones, kad jie nebūtų išstumti iš darbo rinkos.
„Įvedame griežtą kvotą, nes nenorime, kad užsieniečiai pakeistų lietuvius, ypač, kad išstumtų silpnesnius žmones“, – antradienį LRT radijui sakė V. Šilinskas.
Jo teigimu, Užimtumo tarnyboje šiuo metu užsiregistravę apie 150 tūkst. bedarbių.
„Suprantu, kad gal ne visi, ne visada, bet tikrai turime nemažai. Ir visų pirma norime, kad įsidarbintų lietuviai, bet mes ne prieš, kad dirbtų ir užsieniečiai. Tiesiog norime, kad (trečiųjų šalių piliečiai – BNS) neišstumtų vietinių“, – kalbėjo viceministras, siūlomas tapti socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Seimas praėjusį ketvirtadienį priėmė įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas ir įteisino maždaug 40 tūkst. metinę kvotą į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu imigracijos apribojimu norima nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.
V. Šilinsko teigimu, 40 tūkst. yra kvotos lubos, jų dydį kasmet nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras, pasitaręs su vidaus reikalų ministru. Pasak viceministro, įprastai tvirtinama Užimtumo tarnybos pagal Lietuvos darbo rinkos poreikius apskaičiuota kvota.
„Reikės žiūrėti, kokia yra darbo rinkos situacija, kokie yra poreikiai ir pagal tai bus nustatyta. Tiesiog Seimas (...) uždėjo griežtą ribą ir griežtas lubas“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Įvedame griežtą kvotą, nes nenorime, kad užsieniečiai pakeistų lietuvius, ypač, kad išstumtų silpnesnius žmones.
Pasak viceministro, šiuo metu nėra kvotos, kiek trečiųjų šalių piliečių galima atsivežti, o darbuotojų iš Europos Sąjungos šalių įsivežimas nėra ribojamas.
Tuo metu Demokratijos instituto vadovė Eglė Radišauskienė teigė, kad migrantai nepakeičia lietuvių bei dirba tuos darbus, kurių vietiniai nesirenka. Pavyzdžiui, pastarieji nenori dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, jais dirba daugiausia trečiųjų šalių piliečių.
„Dažniausiai mūsų piliečiai nedirba tų darbų. Ir nors buvo minėta, kad Užimtumo tarnyboje turime pakankamai nemažai bedarbių, bet vėlgi, prieš tai buvo tyrimas, kiek žmonių norėtų dirbti vairuotojais, ir nelabai yra tų norinčių“, – LRT radijui teigė E. Radišauskienė.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, kad nėra aišku, kodėl pasirinktos būtent 40 tūkst. kvotos lubos. Anot jo, remtasi Lietuvai visai netinkančiu Estijos pavyzdžiu.
„Estijos pavyzdys Lietuvai visiškai netinka, Estijos ekonominė konjunktūra visai kitokia nei Lietuvos – ten IT sektorius sudaro iki 20 proc. BVP, Lietuvoje – iki procento. Pas mus iki 10 proc. sudaro transportas, kuris imliausias trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui. Atitinkamai tie pavyzdžiai visiškai netiko mums, neturėjome atsakymų ir dėl to iki šiol keliame klausimą, kodėl toks yra skaičius“, – sakė P. Drižas.
Jis ir Seimo liberalas Raimundas Lopata pabrėžė, jog Lietuvos migracijos sistema nėra tinkamai suderinta.
Pasak P. Drižo, Lietuva neturi „migracijos principų“, o vien per pastaruosius metus buvo atliktos šešios „visiškai skirtingos“ intervencijos į migracijos politiką. Anot jo, 2022 metais liberalizuotos migracijos taisyklės vėl sugriežtintos.
R. Lopatos teigimu, Lietuvoje išaugus trečiųjų šalių piliečių skaičiui, daugiausia iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių, nepasirūpinama jų integracija.
„Niekada neturėjome 230 tūkst. trečiųjų šalių gyventojų čia, Lietuvoje. Reikia galvoti ne tik apie tai, kaip jie dirba, bet ir apie tai, kaip jie čia elgiasi, gyvena ir ką toliau jie mąsto. Šitų integracinių mechanizmų iš esmės, paaiškėjo, neturime“, – LRT radijui kalbėjo R. Lopata.
„Yra tendencijos apie kultūrinių getų formavimąsi, apie rusų kalbos atgimimą. ypač Vilniaus gatvėse“, – sakė jis.
Pagal įstatymą kasmet nustatoma kvota negalės viršyti 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus, ją skaičiuojant bus atsižvelgiama į institucijų pajėgumus išduoti leidimus gyventi bei kontroliuoti čia įdarbinamus užsieniečius.
Įstatymo pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...
-
Komercinių bankų prognozė
Vieni didžiausių šalyje komercinių bankų – „Swedbank“ ir SEB bankas – didina šių metų infliacijos prognozę – anot ekonomistų, vidutinė metinė infliacija sieks atitinkamai 3 ir 3,3 proc. ...
-
ILTE išdalins iki 100 mln. eurų paskolų – kam jos atiteks?
Šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems gamintojams bus išdalinta iki 102 mln. eurų paskolų už fiksuotas 2 proc. metų palūkanas, antradienį pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...