- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie veiklos optimizavimą prakalbus didžiosioms valstybės įmonėms ir institucijoms – AB „Lietuvos geležinkeliams“, LR Ūkio ministerijai – nemažai verslininkų ėmė aktyviau domėtis efektyvumo skatinimo būdais.
Vis dėlto verslo atstovams giriant ir rekomenduojant iki 30 proc. efektyvumą padidinančias ir madingomis jau tapusias metodikas, norimu rezultatu gali džiaugtis toli gražu ne visi. Tad kas skiria sėkmės istorijas ir įmones, procesui veltui iššvaisčiusias laiką ir pinigus?
Vadybinių žinių trūkumas
Verslo procesų optimizavimo metodų yra daug, tačiau šį kartą siekiant išsiaiškinti dažniausiai daromas ir nesėkmes lemiančias klaidas remkimės viena populiariausių ir plačiausiai naudojamų metodikų „Lean“.
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, imantis ją įgyvendinti – vadybinių procesų pagrindų nebuvimas, įmonei nesusitvarkant su elementariais darbo paskirstymo, jo organizavimo ar kontrolės procesais. Organizacijos „Versli Lietuva“ atliktame tyrime net 37 proc. šalies įmonių buvo įvardintos kaip neatitinkančios minimalių vadybos standartų. Įmonės viduje pastebėjus vadybos problemų ar spragų, prieš imantis „Lean“ reikėtų palūkėti ir skirti laiko vidurinės grandies vadovų lavinimui.
„Prieš sekant geriausių pasaulio kompanijų pavyzdžiu privalu įsivertinti vadybos žinias. Jei jų trūksta, naujiems vadybos metodams paprasčiausiai per anksti. Tokiu atveju iniciatyvūs ir atsakingi vadovai imasi organizuoti mokymus ar motyvacines programas. Tai – sektina praktika, kuri neturėtų apsiriboti vien žemesniosios grandies darbuotojais“, – sako Dainius Berškys, verslo optimizavimo ekspertas, projekto „Radar.lt“ įkūrėjas.
Silpnas vadovo įsipareigojimas
Dar viena „Lean“ įgyvendinimo kliūtis susijusi su iniciatyvos ir ryžto stoka, kai metodiką pritaikyti norintis vadovas įgyvendinimą patiki kitam darbuotojui. Sėkmingas įgyvendinimas reikalauja išteklių, prie kurių neišvengiamai turi prisidėti ir pats vadovas.
„Natūralu, jog rimta įmonės pertvarka reikalauja net tik piniginių, bet laiko ir emocinių išteklių. Vadovas turi aiškiai įvardinti tikslus, įsipareigoti sekti veiksmų planą ir aktyviai įsitraukti į jo įgyvendinimą. Be stiprios lyderystės norimų rezultatų įmonė nesulauks“, – sako D. Berškys.
Pamirštama įmonės kultūra
Sutelkusios dėmesį ties naujos metodikos pritaikymu, kai kurios įmonės pamiršta organizacinės kultūros – kiekvienam organizacijos nariui galiojančios vertybių sistemos, darbo principų – svarbą. Norint užtikrinti procesų efektyvumą, įmonė turi būti pasiekusi reikiamą brandą ir suformavusi atsakomybe paremtą vidinę atmosferą.
„Jei nėra „griežtumo“ ir atsakomybės – sunku kalbėti apie sėkmingą didelių projektų vykdymą ir įgyvendinimą. Disciplina įmonėje reikalinga visur – pradedant klaidų analizavimu ir priežasčių paieška, baigiant elementariu punktualumu. Jei to nėra, jokios optimizavimo metodikos įvedimas nėra įmanomas“, – sako „Radar.LT“ įkūrėjas.
Skuba nepasiruošę
Dažnai vaikydamiesi madų verslininkai nesusimąsto, ar jų įmonė atitinka optimizavimo metodikos diegimui reikalingus standartus: prekiauja išties geru produktu, turi tinkamą rinką ir aukšto lygio klientų aptarnavimo sistemą.
„Jei nesate tikri dėl nors vieno iš komponentų, pavyzdžiui, siekiamo klientų rato – neskubėkite. Kitu atveju imdamiesi dar ir procesų optimizavimo rizikuosite iššvaistyti lėšų ir laiko“, – pataria D. Berškys.
Įgyvendinimui vis dėlto pasiryžusioms įmonėms rekomenduojama nenusivilti belaukiant greitų rezultatų. Kiekviena organizacija turi savitų ypatumų, neleidžiančių nuspėti įgyvendinimo trukmės ir baigties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...