Nors Kėdainiuose jau beveik pusmetį veikia pirmasis Lietuvoje krematoriumas, savo mirusius artimuosius kremuoti norinčius žmones laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės tebesiunčia į kaimynę Lenkiją.

Siekis pasipelnyti

Šių metų pradžioje tolimo giminaičio netekęs dienraščio skaitytojas Arnas F. iš Kauno papasakojo, kad vietoj užuojautos jis susidūrė su laidojimo paslaugų bendrovės siekiu pasipelnyti. Esą viskas prasidėjo tuomet, kai giminė nutarė prarastą artimąjį kremuoti.

Arnas pripažino, kad, ištikus nelaimei, domėtis laidojimo paslaugų kainomis ir ypatumais nėra laiko: „Nutikus nelaimei, važiuoji į bet kurią laidojimo įmonę, kuri yra pakeliui. Tačiau supratau, nors tai ir nėra paslaptis, kad joms netektis yra paprasčiausias verslas, galimybė pasinaudoti žmogaus silpnumu.“

Pašnekovas teigė, kad kreipdamasi į laidojimo paslaugų bendrovę mirusiojo giminė žinojo apie Kėdainiuose atidarytą naują krematoriumą: „Laidojimo įmonė patikino, kad į Kėdainius nuvežti velionį nėra jokių problemų, tačiau jau po valandos ėmė kalbėti kitaip.“

Anot dienraščio skaitytojo, po valandos grįžusiems į bendrovę giminaičiams buvo pasakyta, kad Kėdainiuose ir Lenkijoje kremavimo paslauga kainuoja tiek pat, tik Lietuvoje reikia užpildyti didžiulį pluoštą dokumentų. Todėl įmonės darbuotojai esą ragino kitos dienos rytą vykti į Lenkiją, kur kremuojant pakanka įgaliojimo.

„Nusprendus vis dėlto pasirinkti Kėdainių krematoriumą, darbuotoja sukandusi dantis pradėjo pildyti dokumentus, kurių iš tiesų nebuvo tiek daug – reikėjo gal penkių pažymų, jas užpildyti užtrukome apie valandą“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, Kėdainių krematoriumas kainą deklaruoja viešai ir aiškiai, todėl laidojimo paslaugų bendrovė iš kliento gali pasipelnyti tik už palaikų nuvežimą. Todėl, pašnekovo manymu, bendrovė suinteresuota vežti į užsienį.

Ginčijasi dėl kainų

Laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės dar neturi vienos nuomonės, ar kremuoti mirusiuosius yra naujai besikurianti laidojimo tradicija. Tačiau bene visos jos sutiko, kad klientams renkantis krematoriumą dažniausiai orientuojamasi į kainas.

Vilniuje įsikūrusių laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ direktorė Gražina Tumosienė sakė pastaraisiais mėnesiais pastebėjusi tendenciją artimuosius laidoti ne tradiciškai, o kremuoti: „Dažniausiai žmonės taip išsaugo kapvietėje vietos, kitaip tariant, vienoje kapvietėje gali palaidoti kelias urnas. Be to, giminė atsižvelgia į artimųjų norus po mirties būti kremuotiems.“

Praėjusių metų lapkritį Kėdainiuose įsikūrus krematoriumui, dauguma laidojimo paslaugas teikiančių bendrovių pripažino, kad jis ėmė konkuruoti su Lenkijos ir Latvijos krematoriumais. Tačiau Kaune esančio laidojimo biuro „Egvalda“ direktoriaus Egidijaus Rolando Grybo manymu, kremavimo paslaugos prieinamumas nuo to nepasikeitė.

Anot jo, net toli į užsienį vežant palaikus, galutinė suma yra keliais šimtais mažesnė nei kremuojant Lietuvoje: „Žmonės mano, kad įkūrus krematoriumą Lietuvoje laidoti žmogų kainuos mažiau, tačiau taip nėra. Lenkijoje viskas pigiau, o Lietuvoje žmonės nori, kad verslas greitai atsipirktų ir iš karto duotų daug pelno. Tokia mūsų kultūra.“

Pašnekovo teigimu, šiuo metu kremavimo paslauga Lenkijoje kainuoja apie 500 litų, o Lietuvoje – keliais šimtais litų brangiau, tačiau jis nenurodė konkrečių transportavimo išlaidų. G.Tumosienė patikino, kad Lenkijoje kainos yra tris kartus mažesnės nei Lietuvoje, tačiau atsisakė pateikti konkrečius skaičius.

Bado pirštais vieni į kitus

Nors laidojimo paslaugų bendrovės pateikia skirtingas kainas užsienyje ir šalyje, Kėdainių krematoriumo K2 LT direktorius Vytenis Labanauskas įsitikinęs, kad bendros kremavimo išlaidos iš tiesų panašios. Jo teigimu, kremavimas su visomis kitomis susijusiomis paslaugomis Kėdainiuose kainuoja 1650 litų, taip pat vidutiniškai 500 litų kainuoja transportavimas ir karstas.

„Nereikia pamiršti, kad mes klientui nurodome visą kainą, kartu su PVM ir pan., o netinkamai ar ne visai švariai dirbančios įmonės piktnaudžiauja kremavimo paslaugų kainų skirtumais. Jos palygina mūsų ir kitų šalių krematoriumų kainas, bet nenurodo išlaidų už dokumentų tvarkymą, palaikų nuvežimą. Lenkijoje netgi reikalaujama specialių karstų. Taigi kai kurios įmonės kremavimo paslaugas ne pasiūlo, bet pažada atlikti pigiau, tačiau klientas iš tiesų sumoka daugiau“, – sakė V.Labanauskas.

Skaičiuojama, kad kremavimas Lenkijoje, vežant iš Kauno, iš viso kainuoja 2,3–2,5 tūkst. litų, tačiau tik tuo atveju, jei nėra tvarkomi oficialūs dokumentai.

Vis dėlto pirštais badyti į laidojimo bendroves reikėtų atsargiai, nes kainoms didelę įtaką daro ir miestų geografinė padėtis. Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos veiklos organizatorė Ingrida Petrikienė pabrėžė, kad pasieniuose įsikūrusių miestų gyventojams kirsti sieną ir kremuoti velionius užsienyje gali būti pigiau, nei tai daryti kitoje Lietuvos pusėje esančiuose Kėdainiuose.

„Šiuo metu brangiausios kremavimo paslaugos, atmetus transportavimą, yra Lietuvoje. O juk atstumas nuo Klaipėdos iki Rygos, Lenkijos ar Kėdainių yra vienodas, taigi vienoda ir kaina“, – teigė prisistatyti atsisakęs Klaipėdos laidojimo paslaugų bendrovės „Atjauta“ atstovas.

I.Petrikienė taip pat patikino, kad laidojimo paslaugų bendrovės, kaip ir visos verslo įmonės, veda derybas, nuo kurių kremavimo kainos taip pat priklauso. O šias, anot jos, lemia bendrovės planuojama kremavimo apimtis.

Kremuodamas nesutaupysi

E.R.Grybo teigimu, Lietuvoje norinčių kremuoti savo mirusius artimuosius dar nėra daug, todėl apie naujų laidojimo tradicijų formavimąsi esą per anksti kalbėti. Jo manymu, kremavimo paslaugos visuomenei tiesiog yra brukamos, o jų poreikis pasireiškia vangiais Kauno savivaldybės veiksmais sprendžiant kapinių problemą ir manipuliuojant visuomenės nuotaikomis.

„Kaune kapinių beveik neliko – tiek metų savivaldybė neišsprendžia šios problemos. Be to, žmonėms sakoma, kad tuoj kapinėse bus padaryti kolumbariumai urnoms laikyti, kitaip tariant, sudaroma prielaida, kad nebereikės kapų“, – sakė jis.

Pašnekovas buvo skeptiškas ir kalbėdamas apie pačią kremavimo paslaugą. Anot jo, visuomenė įsivaizduoja, kad taip laidoti atsieis pigiau, tačiau iš tiesų kremavimas yra papildoma laidojimo paslauga, už kurią reikia sumokėti: „Juk perki viską tą patį – urną ar karstą, šarvoji, be to, papildomai veži į krematoriumą, o tai kainuoja.“

Vis dėlto Kėdainių krematoriumo direktorius V.Labanauskas patikino, kad paslaugų paklausa atitinka planus ir prieš keletą metų atliktą visuomenės apklausą. Ji parodė, kad norinčių būti kremuotiems šalyje yra apie 20 proc. Pašnekovo skaičiavimu, per mėnesį įvykdomos vidutiniškai šešios septynios kremavimo procedūros. Kremavimo procesas užtrunka apie 2,5–3 valandas, per tą laiką artimieji turi galimybę atsisveikinti su velioniu.