- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ūkininkai viliasi, kad naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė skirs daugiau dėmesio biurokratijai mažinti.
Trūksta pagalbos
Ūkininkai pažymi, kad šiuo metu dokumentacijos yra per daug ir dažnai ji sunkiai suprantama, o tikrintojai, stokodami praktinės ūkininkavimo patirties, neretai, anot jų, skiria nepagrįstas baudas, užuot padėję sutvarkyti dokumentus ir procesus.
„Laukiame naujos politinės valdžios, kuri gal nulenks ar sustabdys įsisenėjusį ir įsibėgėjusį biurokratizmą, pernelyg didelę kontrolę, patikras ir spaudimą“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
„Tikimės adekvatumo ir tokios politikos, kuri būtų palanki žemės ūkiui. Lietuva yra agrarinė šalis, mes naftos nepumpuojame“, – pridūrė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Ūkininkai sutiko, jog tikėtina, kad nauja valdžia šias problemas išspręs. „Žemės ūkio ministrai, kurie dabar įvardyti, visi bus geri ir palankūs. Mes manome, kad šis dalykas bus paspręstas. Vilčių dedame, buvome susitikę iš esmės su visomis politinėmis partijomis, kurios į Seimą ėjo, ir jų nuostatos, ir jų matymas yra toks, kad vis dėlto reikia nulenkti šitą biurokratiją“, – sakė J. Sviderskis.
I. Hofmanas pažymėjo, kad žemės ūkis yra itin dinamiškas, o ten vykstantys procesai dažnai priklauso nuo gamtos, kuri nenuspėjama ir nekontroliuojama.
Jeigu ta mano karvelė stovi tvarte [...] dar ten muzika groja, o muzika groja, nes tyrimai atlikti, kad tai pieningumą skatina, tai ne, čia jau nėra gerovė.
„Žemės ūkis, reikia suprasti, yra labai dinamiškas ir įsprausti jį į kokius nors laiko rėmus, labai griežtai reglamentuoti, pavyzdžiui, kad būtų taikoma tik tokia žemės dirbimo technologija, o ne kitokia, [...] kokie nors sėjimo terminai, yra labai sudėtinga, nes darbas – po atviru dangumi, priklauso nuo gamtos aplinkybių. Kitą kartą gali ir neįtilpti į tuos rėmus dėl tokių aplinkybių, kurių niekas negali kontroliuoti“, – problemą aiškino jis.
Tikrina, o patys nemoka
Abu ūkininkai teigė, kad dažna problema yra ne tik daugybė dokumentų ir jų nesuprantamumas, tačiau ir pačių tikrintojų kompetencijos trūkumas.
„Įsivaizduokite, žmogus, baigęs ekonomiką, neturintis ryšio su kaimu, įsidarbino Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ir vertina, pavyzdžiui, ūkininko investicinį projektą. Vis tiek, jei mokėsi ekonomiką teoriškai, yra viena, bet žemės ūkyje praktiškai yra kita“, – aiškino I. Hofmanas.
Jo teigimu, ūkininkai dažnai klysta ne iš piktos valios, o nežinojimo. J. Sviderskis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tokias klaidas leidžia pataisyti, konsultuoja. Be to, anot ūkininko, nedidelė bauda, skiriama tikrintojo, daro daug didesnę žalą nei baudos suma – netinkamai vykdant veiklą mažinamas finansavimas.
„VMI, pavyzdžiui, jeigu kažką ne taip padarei, tai tikrai nenuskalpuos, o sakys, Jonai, Petrai, žiūrėk, ne taip, o taip čia reikėjo daryti. [...] Tai va, dabar žinok, pasitaisyk, sumokėk tą priemoką, kurią reikia“, – pasakojo J. Sviderskis.
Skatinami skirti baudas?
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius taip pat teigė, kad kai kurie reikalavimai yra nelogiški ir daro daugiau žalos nei naudos. „Jeigu kaitina saulė, pleškina arba lietus lyja, tai va, tikrintojai sako, reikia karves vesti jas į laukus, nes ten joms gerai. Jeigu ta mano karvelė stovi tvarte užtverta ir dar ten muzika groja, o muzika groja, nes tyrimai atlikti, kad tai pieningumą skatina, tai ne, čia jau nėra gerovė, jūs industriniai“, – pasakojo J. Sviderskis.
I. Hofmanas įsitikinęs, kad tikrintojai yra finansiškai skatinami skirti baudas. „Susiformavo nauja baudimo, sankcijų taikymo politika tarp tikrintojų, o kodėl taip atsitiko? Nes specialistai buvo skatinami tikrinančių institucijų už nubaustų ūkininkų skaičių gauti priedą. Tai turime keisti. [...] Ko tikimės iš naujos Vyriausybės? Kad gautų premijas už konsultavimą, už tai, kad nenubaudė ūkininkų, o kad ūkininkas viską gerai padarė ir pasiekė tikslų“, – sakė jis.
Abu ūkininkai sutiko, kad problemą padėtų spręsti ne tik biurokratizmo mažinimas, bet ir pačių ūkininkų švietimas – pavyzdžiui, pabaigę mokslus jie galėtų atlikti praktiką ūkiuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai5
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...