- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažniausiai internetu Lietuvoje apsiperka 26–35 m. amžiaus šalies gyventojai. 18 proc. jų prekių ar paslaugų internetu užsisako 2–3 kartus per savaitę, o 37 proc. – 3–4 kartus per mėnesį, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.
Be to, šios amžiaus grupės gyventojai, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, pirkiniams internetu išleidžia vidutiniškai daugiausiai pinigų – jų išlaidos dažniausiai siekia nuo 51 iki 200 eurų per mėnesį, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.
„Pirkimą internetu yra išbandžiusi absoliuti dauguma 18–45 m. amžiaus šalies gyventojų. Mūsų apklausa parodė, kad 80–90 proc. jų per pastarąjį pusmetį yra internetu įsigiję prekių ar paslaugų. Aktyviausi yra 25–36 m. amžiaus gyventojai, vadinamoji Y karta. Jie išsiskiria pagal apsipirkimų dažnumą internete bei pagal pirkiniams išleidžiamą vidutinę pinigų sumą. Be to, kone penktadaliui Y kartos respondentų apsipirkimas internetu yra tapęs kasdieniu dalyku, kuris tam tikrais atvejais jau pakeičia apsilankymą įprastose fizinėse parduotuvėse“, – pranešime sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.
Pasak „Swedbank“ atstovo, vis daugiau Y kartos atstovų įsitvirtina darbo rinkoje ir jų pajamos didėja, tad artimiausioje ateityje jie dar daugiau pinigų skirs apsipirkimui internetu. „Šios kartos žmonės brendo kartu su internetu ir skaitmeninėmis technologijomis, todėl yra gerai jas įvaldę ir jomis pasitiki, jie drąsiau linkę išbandyti įvairias naujoves. Šios kartos atstovus galima vadinti varomąja e. komercijos jėga, kuri prekybininkus vis labiau skatina galvoti apie tai, kaip išplėsti savo veiklą į internetą“, – komentuoja D. Trumpickas.
Per mėnesį − iki 50 eurų
Kaip parodė apklausos duomenys, didžiausia dalis apsiperkančiųjų internetu (45 proc.) šiam tikslui per mėnesį išleidžia iki 50 eurų. Tačiau vidutinės išlaidos pagal amžiaus grupes šiek tiek skiriasi.
Aktyviausioje pagal apsipirkimą internete 26–35 m. amžiaus pirkėjų grupėje 44 proc. nurodė per mėnesį tam skiriantys nuo 51 iki 200 eurų, 40 proc. – iki 50 eurų, o maždaug kas dešimtas (9 proc.) nurodė pirkiniams internetu per mėnesį išleidžiantis 201 eurą ar didesnę sumą.
18–25 m. amžiaus grupėje kas antras (50 proc.) respondentas teigė, kad apsipirkimui internetu išleidžia iki 50 eurų, kas trečias (35 proc.) nuo 50 iki 200 eurų. Panašiai išlaidos pirkiniams internetu pasiskirsto ir vyresnėje 36–45 m. amžiaus respondentų grupėje: maždaug kas antras (48 proc.) per mėnesį išleidžia iki 50 eurų, apie 40 proc. – nuo 50 iki 200 eurų.
46 m. ir vyresni – retesni e. parduotuvių svečiai
Tuo metu interneto kaip apsipirkimo būdo populiarumas pastebimai mažesnis tarp 46 m. amžiaus ir vyresnių šalies gyventojų. Pavyzdžiui, tarp 46–55 m. amžiaus grupės šalies gyventojų maždaug kas antras (55 proc.) nurodo, kad per pastarąjį pusmetį yra įsigijęs prekių ir paslaugų. Tarp 56 m. ir vyresnių gyventojų tai išbandęs maždaug kas trečias (30 proc.) apklaustasis.
Pagal apsipirkimų dažnį šių amžiaus grupių gyventojai taip pat yra gerokai pasyvesni. Iš 46 m. ir vyresnių gyventojų, kurie nurodė apsiperkantys internetu, didžioji jų dalis (70–80 proc.) tą daro kartą per mėnesį ar rečiau.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri 2018 m. kovo mėn. internetu apklausė 1 007 respondentus nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...