- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar pernai įstatymu iki 2 gigavatų (GW) apribota maksimali bendra komercinių saulės jėgainių galia nepažeidė pagrindinio šalies įstatymo. Tai jau antra tokia byla šiame teisme.
Kreiptis į KT balandžio 17 dieną nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymą ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pernai spalį priimto nutarimo, patvirtinusio leidimų komerciniams saulės projektams tvarką, teisėtumą.
Teismas tuomet sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus gautas KT išaiškinimas.
„Atsižvelgiant į tai, kad, pasak pareiškėjo (LVAT – BNS), ginčijamo teisinio reguliavimo įtvirtinimo metu saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo Įstatymo (...) įtvirtintą 2 GW dydį, tuo reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos poįstatyminiais teisės aktais ne tik detalizuoti ginčijamą nuostatą ar reglamentuoti jos įgyvendinimo tvarką, bet ir nustatyti ribojimus, darančius esminį poveikį valstybės skatinamos saulės šviesos energijos elektrinių ūkinės veiklos vykdytojų ūkinei veiklai“, – teigiama KT pranešime.
KT dar sausį ėmėsi nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pernai birželį Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai.
Pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai teigė, jog buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas, o verslas siūlė apskritai atsisakyti šios ribos.
Vyriausybė šiemet vasarį pritarė šių parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą – jiems pagaminant daugiau elektros nei jos tuo metu galima suvartoti ar eksportuoti, ji nebus įleidžiama į sistemą, o VERT vasarį 39-iems projektams suteikė 3,83 gigavato (arba 3,83 tūkst. megavatų) elektros gamybos pajėgumus.
Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...