- Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po svarstymo pritarė nuo kitų metų savivaldybėms perduoti kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį skirstymą. Tikimasi, kad savivaldybės, savarankiškai nustatydamos pašalpų gavėjus, kompensacijas skirstys sąžiningiau.
Nuo praėjusių metų sausio savivaldybės jau savarankiškai sprendė, kam bus mokamos pašalpos. Penkioms savivaldybėms dar ankščiau, nuo 2012-ųjų sausio, kaip eksperimentas buvo perduotas savarankiškas ne tik pašalpų, bet ir kompensacijų už šildymą bei vandenį mokėjimas.
Tose savivaldybėse per 30 procentų sumažėjo pašalpų gavėjų ir jiems skiriamų lėšų. Esą savivaldybių darbuotojai, bendruomenės geriau žino, kam iš tikrųjų reikia paramos, o kas piktnaudžiauja, siekdamas ją gauti.
Jau sužinoję apie griežtinamą pašalpų ir kompensacijų gavimo tvarką, dalis žmonių neva patys jų atsisako, nes paaiškėjus apie gaunamas pajamas, jos nebesuteikiamos.
Nuo kitų metų ir pašalpų, ir kompensacijų mokėjimas būtų perduodamas savivaldybėms. Tam jau numatyta skirti 700 milijonų litų. Sutaupytomis lėšomis savivaldybėms leidžiama disponuoti savo nuožiūra. Kai kurie parlamentarai siūlė numatyti, kad šias lėšas taip pat privaloma skirti socialinėms reikmėms, o ne, pavyzdžiui, remontams ar automobiliams pirkti.
„Kaip pavyzdį duosiu Panevėžio m. savivaldybę. Ten skiriama pašalpoms nei daug, nei mažai – 17 mln. litų. Tai vasario mėn. miesto savivaldybė, tvirtindama biudžetą, priima, kad 30 procentų tų pinigų panaudos kitur. Jūs man pasakykite, kaip galima sugebėti per tokį trumpą laiką apibrėžti ribą, kurie žmonės piktnaudžiauja“, – stebisi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.
„Mūsų tikslas yra ne sutaupyti, o sumažinti skurdą. Šiandien 124 tūkst. žmonių gauna pašalpas, 84 tūkst. žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, išvis negauna pašalpų“, – aiškina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Mečislovas Zasčiurinskas.
Kiti parlamentarai teigė, kad siūloma nauja tvarka daug pigesnė ir efektyvesnė.
„Kuo daugiau pasitikėsime savivalda ir bendruomenėmis, ir jų dalyvavimu skirstant pašalpas, tuo labiau teigiamas poslinkis bus“, – tikina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys.
„[...] Mes siekiame tik vieno, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.
Galutinai dėl šio įstatymo priėmimo Seimas turėtų apsispręsti kitą savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...