- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Daugiau uždirbantiems – lankstesnės darbo sutartys?
Naujajame Darbo kodekse siūloma lanksčiau reguliuoti darbo sąlygas tiems darbuotojams, kurie dėl jų poreikio rinkoje turi didesnes galimybes išsiderėti palankesnes sąlygas bei didesnį darbo užmokestį.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutinka, kad liberalesnės darbo sutarties sąlygos ateityje būtų tiems, kas gaus didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.
Komitetas, trečiadienį svarstydamas naująjį Darbo kodeksą, pritarė Ekonomikos komiteto vadovo „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio pataisai - parlamentaras siūlė 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio (beveik 1103 eurai) ribą, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu ją nutarta padidinti.
Pasak ministerijos Darbo departamento direktorės Eglės Radišauskienės, dabar daugiau negu 1100 eurų uždirba apie 16,4 proc. darbuotojų.
„Įvertinus situaciją darbo rinkoje, su lankstumo sutrikimu jiems galima sutikti - jie turėtų turėti didesnes derybines galias tartis individualiai“, - komiteto posėdyje sakė pareigūnė.
Pasak Vilniaus universiteto mokslininko, vieno iš socialinio modelio kūrėjų Tomo Davulio, tai nereiškia, kad sutartys bus sudaromos, nesivadovaujant Darbo kodeksu.
„Galima bus keisti tik tas sąlygas, kurios nėra kietosios - dėl kitokio mokymosi išlaidų atlyginimo, bandomojo darbo trukmės, dėl susitarimų dėl nekonkuravimo, tačiau nebus galima eiti prie kietosios darbo teisės dalies“, - teigė jis.
Jeigu Seimas pataisą priimtų, didesnį atlyginimą gaunančiam darbuotojui ir jo darbdaviui nebūtų galima susitarti dėl kitokio, nei numato Darbo kodeksas, maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbo saugos ir sveikatos sąlygų, darbo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo sąlygų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Premjeras susitiko su Lietuvos...
-
Santakos parke plečiama vaik...
-
Kauno policijos spaudos konfer...
-
Divizijos atkūrimo ceremonija...
-
Valstybės vaiko teisių apsau...
-
Liberalų sąjūdžio frakcijo...
-
Sausį Vilniuje – pavasari...
-
E. Manovas atvestas į Šiauli...
-
Tarptautinės Holokausto auk...
-
Lietuvoje gyvenančių baltaru...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei VyriausybėsNorint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojamsArtėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojasGyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištųPraėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomikąAntros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliauEuropos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalisKariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčiusLietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...