Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Konkurencijos taryba įspėja, kad pakeitimais būtų apribota galimybė dalyvauti visiems norintiems tiekėjams, tai sukurtų skirtingas konkurencijos sąlygas.

Pataisos numato, kad nauja tvarka būtų taikoma tik labai mažiems, mažiems ir vidutiniams gamintojams – ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams. Jie maisto produktus galėtų tiekti tiesiogiai arba per vieną tarpininką, o perkančiosios organizacijos juos pirktų supaprastintų pirkimų ar neskelbiamų derybų būdu.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, pataisomis siekiama užkirsti kelią pirkimuose dalyvauti didelėms įmonėms, importuotojams ir prekybos tinklams, o tai būtų naudinga organizacijoms, kurios šalia kitų viešųjų paslaugų teikia maitinimo paslaugas, pavyzdžiui, vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos, ligoninės ir kitos įstaigos.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pakeitimai nepagrįstai išplečia galimybę pirkti neskelbiamų derybų būdu – taip būtų ribojama galimybė dalyvauti visiems norintiems tiekėjams.

„Nesudaromos sąlygos konkuruoti net ir tuo atveju, kai maisto produktus tiektų tarpininkai, galintys ir gebantys parengti pasiūlymą viešajame pirkime. Eliminavus konkurenciją maisto pirkimuose, tikėtina, kad jų įsigijimo kaina ženkliai išaugs“, – išvadoje dėl pataisų teigia ministerija. 

Konkurencijos tarybos vertinimu, pataisos sukurtų skirtingas konkurencijos sąlygas, kadangi ne visi „ūkio subjektai galėtų dalyvauti supaprastintame viešajame pirkime bei siūlyti perkančiajai organizacijai jai reikalingą žemės ūkio produkciją“.

„Didelė įmonė taip pat gali būti trumposios maisto tiekimo grandinės dalis ir tokiu atveju ji neturėtų būti diskriminuojama viešuosiuose pirkimuose, lyginant su kitomis mažesnėmis įmonėmis, dalyvaujančiomis trumpojoje maisto tiekimo grandinėje“, – teigiama institucijos išvadoje.

Pasak ŽŪM, dabar trumpąja maisto tiekimo grandine gali naudotis tik žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai, prašantys paramos jai vystyti, ir paramos gavėjai, tačiau perkančiosios organizacijos, skelbiančios viešus konkursus, to daryti negali.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 metais paskelbta analizė atskleidė, kad maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai, o sutarčių su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis vertė siekia vos apie 2 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės.