- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija penktadienį pateikė derinti metinės valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos 2024-2028 metais projektą, juo ateinančius penkerius metus būtų leidžiama kirsti 2 proc. daugiau miško nei dabar.
Valstybinės miškų tarnybos skaičiavimu, vidutinė metinė pagrindinių kirtimų norma būtų 12,17 tūkst. hektarų (ha) pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio, pranešė ministerija.
2019–2023 metams patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo 11,9 tūkst. ha apskaičiuota pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3,6 mln. kietmetrių likvidinės medienos.
Per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. iš kurių apie 20 tūkst. ha – laisvos valstybinės žemės fonde esantys mišai, šiais metais perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.
Vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. hektarų.
Metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą tvirtina Vyriausybė. Metinė norma, siekiant tolygaus ir planuoto miško naudojimo, tvirtinama penkerių metų laikotarpiui.
Tokiai siūlomai valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinei normai pritarė Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...