- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbantiems gyventojams, kuriuos šią žiemą gripas ir peršalimo ligos paguldė į ligos patalą, priklauso ligos išmoka – atlyginimo, kurio jie neteko dėl ligos, kompensacija. Tačiau pasiimti išmoką suskubo ne visi. „Sodros“ duomenimis, kas dešimtas sirgęs apdraustasis nepateikia prašymo ligos išmokai gauti.
„Suprantame, kad, galbūt, ne visi prisimena, jog norint po ligos gauti išmoką, reikia pateikti prašymą, todėl pastaraisiais metais ėmėmės iniciatyvos supaprastinti šį procesą.
Nuo šiol žmogus prašymą ligos išmokai gauti gali pateikti vieną kartą visiems laikams ir po kiekvienos ligos jo teikti nebereikės. Prašymo mums reikia tam, kad tiksliai žinotume, į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigus. Be to, pasitaiko atvejų, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių išmokos gauti nenori, todėl ją skiriame tik pateikus prašymą“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.
„Sodros“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių buvo užfiksuoti 37 tūkstančiai nedarbingumo atvejų, kurių trukmė ilgesnė nei dvi dienos, ir už kuriuos „Sodra“ negavo prašymų skirti ligos išmokas.
Dalis sirgusiųjų ar slaugiusių vaikus į „Sodrą“ nesikreipė, nes žinojo, kad išmoka jiems nepriklauso, nes neturi reikiamo stažo ligos išmokai gauti. Nepaisant to, jie raginami pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti, kad to daryti nereikėtų ateityje.
„Dabar, kai prašymą galima pateikti vieną kartą visiems laikams, tikimės, daugelis žmonių suskubs tai padaryti. Apskritai ragintume tokį prašymą pateikti nelaukiant ligos. Tiesiog pasirūpinti dabar, kad ateityje nebereikėtų sukti galvos“, – aiškina E. Mikutis.
Tokius prašymus jau yra pateikę beveik pusė iš 1,4 mln. apdraustųjų. Daugelis jų tai padarė net neišėję iš namų, o internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui gyventojai.sodra.lt. Tai padaryti galima ir apsilankius „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.
Kiek išmokų jau gavo
„Sodros“ duomenimis, šią žiemą, nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos, išduoti 962 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų – šiek tiek mažiau nei praėjusią žiemą. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išduota 996 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Tačiau šią žiemą peršalimo ligų ir gripo epidemija įsismarkavo vasarį, kai kiekvieną savaitę buvo fiksuojama po 40 tūkst. ir daugiau ligos atvejų, o pernai ligos labiau siautėjo sausio mėnesį.
Praėjusį gruodį ir šį sausį ligos išmokas iš viso gavo beveik 150 tūkst. gyventojų, jiems per šiuos du mėnesius išmokėta beveik 50 mln. eurų. Vidutinė vienos dienos išmoka siekia 25,7 euro. Apskritai, tiek išmokų gavėjų skaičius, tiek pačių išmokų dydžiai kasmet nuosekliai auga.
Išmokų gavėjų skaičius paprastai išauga nuo spalio iki kovo. Tuomet jų skaičius svyruoja nuo 70 iki 100 tūkst. per mėnesį, kai vasaros mėnesiais nesiekia 50 tūkst.
„Ligų sezono metu visuomet sulaukiame daugiau klientų užklausų, kurie domisi, kaip galėtų gauti ligos išmoką, ar ji jiems priklauso. Iš tiesų pasitaiko atvejų, kai žmonėms išmokos priklauso, bet jie jų nėra gavę, nes nepateikė prašymo.
Neretai būna, kad pateikus neterminuotą prašymą, juos pasiekia ne tik išmoka po ligos šią žiemą, bet ir pinigai už ankstesnius nedarbingumo laikotarpius per pastaruosius metus“, – sako E. Mikutis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruizų turizmas atsigauna – kitąmet laukiama penktadaliu daugiau turistų
Šių metų Klaipėdos kruizų sezonas buvo itin sėkmingas – laivų ir keleivių skaičius padidėjo iki 1,5 karto, o kitais metais tikimasi augimo dar maždaug penktadaliu. ...
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...