- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį balsuos, ar leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.
Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdytojai sako susidomėjimą jaučiantys, vietos turintys, todėl laukia įstatymo pakeitimų.
LEZ pagrindų įstatymo pakeitimais siūloma nuo 2024 metų atšaukti draudimą LEZ-uose užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Draudimas LEZ verstis tokia veikla galioja nuo 1995 metų.
Marijampolės LEZ valdymo bendrovės vadovas Simonas Petrulis leidimą LEZ-uose kurtis šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms, kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę pavadino „rankų atrišimu“.
Pasak jo, jeigu gynybos pramonei prireiktų didesnių negu 20 ha sklypų ar daugiau, sudėtinga būtų LEZ-ams, net ir didiesiems, juos rasti. Mažoms įmonėms problemų nebūtų.
„Ir hektaro užtektų, pasistatytų 5 tūkst. kv. metrų gamybines patalpas“, – BNS teigė S. Petrulis.
Jo teigimu, kitais metais Marijampolės LEZ ketina pastatyti vieną arba dvi po 5 tūkst. kv. metrų gamybinių patalpų „dėžutes“, o gynybos pramonės įmonėms ji dabar gali pasiūlyti iki 20 ha – teritorijas po 3-5 ha.
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas BNS nurodė, kad gynybos pramonės atstovai kol kas nesiteiravo dėl galimybių kurtis šioje teritorijoje.
„Turėjome keletą užklausų, tačiau dialogo netęsėme, nes šiuo metu negalima būtų gaminti LEZ teritorijoje net iš kompozitinių medžiagų susidedančių liemenių, šalmų apsaugų, kurioms reikalingas specialus karinis sertifikavimas“, – sakė jis.
„Esame pasiruošę priimti. Tokia veikla būtų naudinga ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Daugiausiai inovacijų sukuriama karinėje pramonėje, čia dirba tik aukščiausio lygio profesionalai. Karinės pramonės industrija yra labai plati sąvoka ir dažnai net pritaikoma kasdieniniame mūsų gyvenime, pavyzdžiui, dronai, optika, lazeriai, kurie yra jau gaminami Lietuvoje“, – pridūrė Klaipėdos LEZ vadovas.
E. Kiudulas, be kita ko, prabrėžė, kad kol kas šio klausimo su verslo bendruomene neaptarė.
Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis BNS teigė sulaukęs užsienio investuotojų, veikiančių gynybos pramonės sektoriuje, užklausų, tačiau tolesnių pokalbių nebuvo dėl draudimo veikti gynybos pramonės įmonėms.
„Šiuo metu teritoriją valdanti ir vystanti įmonė intensyviai diegia infrastruktūrą siekiant ir toliau siūlyti lankstų produktą potencialiam investuotojui, tad panaikinus draudimą gynybos pramonė, kaip ir kitos industrijos, turi ir turės galimybę toliau rinktis Kauno LEZ kaip investicijų lokaciją siekiant greito įsikūrimo“, – nurodė bendrovės vadovas.
Akmenės laisvosios ekonominės zonos Lina Mockutė BNS irgi tvirtino, kad šių įmonių susidomėjimas yra, bet jis prislopęs dėl suvaržytų galimybių kurtis LEZ: „Susidomėjimas yra, turime paklausimų ir kalbamės“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių1
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...