- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse. Visgi, SEB banko ekspertų teigimu, ateityje šis Lietuvos atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos turėtų kryptingai mažėti, nes artėjant euro įvedimui vis daugiau gyventojų grynaisiais pinigais laikytas santaupas padeda į banko sąskaitas tam, kad jos automatiškai būtų pakeistos į eurus.
„Europos centrinio banko skelbiamais duomenimis, namų ūkių turima grynųjų pinigų suma, tenkanti vienam gyventojui, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 2 190 litų (634 eurai). Atitinkamu laikotarpiu iki euro įvedimo datos Estijoje šis skaičius buvo 297 eurai, Latvijoje – 680 eurų. Visgi jau dabar indėlių augimo tempas Lietuvoje yra didesnis negu ruošiantis įvesti eurą Latvijoje ar Estijoje. Tai rodo, kad nemaža dalis gyventojų ketina rinktis automatinį pinigų keitimo būdą ir grynaisiais pinigais laikomas santaupas neša į bankus. Tikėtina, kad indėlių augimo tempas metų pabaigoje dar paspartės“, – sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak analitikės, panašios tendencijos buvo pastebimos ir kaimyninėse šalyse prieš įvedant eurą. Nors istoriškai Latvijoje grynųjų pinigų ir indėlių santykis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (25 proc.) ir vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau naujos valiutos įvedimas situaciją pakeitė iš esmės. Įvedus eurą metų pradžioje šis santykis nebesiekė ir 8 proc., t. y. buvo mažesnis už euro zonos šalių vidurkį (9,9 proc.). Nors pirmaisiais mėnesiais, įvedus eurą, dalis grynųjų pinigų sugrįžo į rinką, tačiau ši tendencija buvo laikina ir labiau siejama su sezoniškumu.
Estijoje grynųjų pinigų ir indėlių santykis įvedant eurą 2011 metais buvo labai žemas (2,9 proc.). Visgi per trejus metus nuo euro įvedimo datos grynųjų pinigų kiekis, palyginti su indėliais, vėl padidėjo ir pirmą 2014 metų ketvirtį buvo 12 procentų. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, estų statistikos analizė rodo, kad šis santykis kito ne todėl, kad grynieji pinigai būtų pasiimami iš indėlių sąskaitų.
„Rinkoje daugėjo grynųjų pinigų, reikalingų kasdienėms operacijoms. Taip pat grynųjų pinigų dalis didėjo ir dėl nelegalaus darbo, kaimyninėje Suomijoje uždirbtų ir iš jos parsivežtų pinigų. Be to, dėl mažų indėlių palūkanų Estijos gyventojams nebelieka paskatų grynuosius pinigus nešti į bankus. Vis dėlto dabartinis Estijos namų ūkių grynųjų pinigų kiekis, palyginti su indėliais, beveik sutampa su euro zonos šalių vidurkiu“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, grynųjų pinigų kiekiui rinkoje įtakos turi keletas veiksnių: bendra ekonominė situacija, finansinių institucijų siūlomų taupymo priemonių patrauklumas, gyventojų požiūris į grynuosius pinigus, atsiskaitymus jais ir panašiai. „Galima tikėtis, kad Lietuvoje euro įvedimo įtaka grynųjų pinigų daliai rinkoje bus ilgalaikė ir šaliai padės žengti žingsnį arčiau euro zonos šalių pagal grynųjų pinigų kiekį ir atsiskaitymą jais“, - sako J. Varanauskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: Lietuvos pieno ūkiai per dešimtmetį gali perpus padidinti pieno gamybą
Lietuvos pieno ūkiai per ateinantį dešimtmetį pieno gamybą gali padidinti perpus, jeigu ūkių struktūriniai pokyčiai vyks greičiau. ...
-
Lingė apie planuojamus pensijų sistemos pokyčius: neaišku, kiek jų liks ir kiek tai kainuos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei pristačius siūlymus antros pensijų pakopos kaupimo pertvarkai, opozicinių Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad dabar būtina išgirsti ekspertų komentarus dėl p...
-
Ekspertai būgštauja dėl mažesnių pensijų: velnias slypi detalėse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paviešinus siūlomus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas sako, kad siūlymai vienas kitam prie...
-
Apsisprendė dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose: kas keisis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) leng...
-
Tarptautinis valiutos fondas tęsia misiją Lietuvoje: davė pasiūlymų dėl gynybos finansavimo
Su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu (BFK) susitikę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai akcentavo, kad Lietuvai būtina ieškoti tvarių biudžeto pajamų šaltinių krašto apsaugai finansuoti. ...
-
Blinkevičiūtė apie pensijų fondus: nebeprivalėsime kaupti pensijai?
Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė pritarė, kad gyventojai prievarta nebūtų įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą ir kad jie galėtų išsiimti sukauptus pinigus bei pasitraukti iš sistemos. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai reikalauja atlyginti žalą: suma įspūdinga
Seimui nuo 2027 metų uždraudus kailinių žvėrelių verslą, jų augintojai prašo teismo atlyginti 113 mln. eurų žalos. ...
-
Monika Ra apie „influencerių“ mokymus: jeigu nepasiruošęs – nepradėk
Jei šiuo metu esate kryžkelėje, rinkdamiesi karjeros kelią ar norite išmokti naujo amato, galbūt verta atkreipti dėmesį į Užimtumo tarnybos Lietuvoje organizuojamus nuomonės formuotojų-influencerių mokymus. Čia dalyviai mokosi sociali...
-
Po nelaimių virtinės – žvilgsnis į daugiabučių namų draudimą
Lietuvoje vis dažniau fiksuojamos situacijos, kai daugiabučių namų bendrosios erdvės nukenčia dėl gamtos stichijų, vandalizmo ar neatsakingo žmonių elgesio, o bendraturčiai patiria net ir milijonus siekiančių nuostolių. Ekspertai vieningai sutari...
-
2024 m. Lietuvos BVP pasiekė 77,8 mlrd. eurų
Valstybės duomenų agentūros (VDA) vertinimu, 2024 m. Lietuvos ekonomikai buvo geri – bendrasis vidaus produktas (BVP) 77,8 mlrd. eurų, jo augimas fiksuotas kiekvieną ketvirtį. Agentūros duomenimis, realusis BVP pokytis, palyginti su 2023 m., sudar...