- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.
Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.
„Mes nagrinėdami šį pasiūlymą ir teikdami konsultacijas Vyriausybei ir Finansų ministerijai labai atidžiai vertinome šio mokesčio poveikį ir galimas neigiamas pasekmes (...). Šiuo metu sukonstruotas dizainas mokesčio iš tikrųjų leidžia tikėtis, kad tų neigiamų pasekmių turėtume išvengti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė S. Krėpšta
Anot jo, vienas iš saugiklių nuo neigiamų mokesčio pasekmių yra sąlyga, kad šis mokestis galiotų tik tuo atveju, jeigu bankai iš tiesų patirtų tas didžiules perteklines pajamas, be to, mokestis būtų laikinas.
„Yra ir kitų saugiklių numatyta ir labai svarbus aspektas yra laikinumas. Mes iš tiesų manome, kad šis mokestis turi būti ir šis solidarumo įnašas turi būti laikinas, šiais metais ir kitais metais ir galiotų tik toje išskirtinėje aplinkoje“, – kalbėjo S. Krėpšta.
S. Krėpšta sako, kad mokestis bankams neatbaidys užsienio investuotojų, nes Lietuvos bankų sektorius ir po solidarumo įnašo bus vienas iš pelningiausių Europoje.
Šis mokestis turi būti ir šis solidarumo įnašas turi būti laikinas, šiais metais ir kitais metais ir galiotų tik toje išskirtinėje aplinkoje.
„Pagal mūsų vertinimą, net ir po šio solidarumo įnašo, jeigu pasitvirtins prognozės, šalies bankinis sektorius išliks vienu labiausiai pelningų bankinių sektorių visoje Europoje. Tai be abejo investuotojas, jisai rūpinasi galutiniu rezultatu po visų atskaitymų ir kitų kaštų veikdamas toje šalyje ir, iš tiesų, mūsų vertinimu, tas solidarumo įnašas jis sudarytų iki penktadalio tikrai aukšto pelno. Gale dienos mūsų bankinis sektorius turėtų išlikti sveikas ir pelningas“, – sakė S. Krėpšta.
Jis taip pat teigė, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė Europoje, kuri imasi tokių priemonių, panašūs sprendimai priimti Čekijoje ir Ispanijoje.
Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.
Įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo siūlomam mokesčio projektui nepritarti, nes jis yra skubotas, prieštarauja Konstitucijai ir griauna šalies reputaciją tarptautinių investuotojų bendruomenėje.
„Įstatymas sukurptas skubotai, pažeidžia Konstituciją ir ignoruoja šalies didžiuosius bankus prižiūrinčio ECB įvardytas grėsmes. Šalies didžiausius ir ištikimiausius investuotojus ypač liūdina, kad dar vienas Konstituciją pažeidžiantis chaotiškas sumanymas papildomai apmokestinti sektorių tarptautinių investuotojų akyse griauna Lietuvos, kaip patikimos valstybės, turinčios skaidrią bei prognozuojamą mokesčių aplinką, įvaizdį“, – teigiama LBA ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Anot LBA, rengiant projektą, nes neatlikta išsami ir objektyviais duomenimis pagrįsta galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizė, neatsižvelgta į ECB ir Konkurencijos tarybos pastabas, be to, mokestiniai įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tuo metu projekte numatyta įsigaliojimo data – gegužės 1-oji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...