- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas. Juose aiškiai yra numatyti ir terminai, kada turėtų būti priimami sprendimai – nuo pačio sprendimo priėmimo viduje tarp trijų Baltijos šalių, kad rinkos turėtų būti sujungiamos ne vėliau kaip per pusantrų metų“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė R. Pocius.
„Jeigu mes planuotume arba įsivaizduotume, kad realiai sprendimą galėtume priimti po sinchronizacijos, kad judame rinkų sujungimo link, tai realus rezultatas galėtų būti 2027 metai, kuomet bendra mūsų rinka jau galėtų funkcionuoti“, – pridūrė rinkos reguliuotojo vadovas.
VERT pirmininkas vasarį BNS teigė kad trijų šalių elektros prekybos zonų sujungimas galimas tik po to, kai 2025 metų vasarį sistemos pradės veikti sinchroniškai su Europa, tačiau pradėti būtinus veiksmus galima nelaukiant šios datos.
R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.
Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams.
Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
„Jeigu mes esame susiskaidę, fragmentuoti, esame mažos rinkos, tai tikėtis pritraukti naujų rinkos dalyvių yra pakankamai sudėtinga. Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams ir suteiktų galimybę jiems įžengti į mūsų nacionalines rinkas“, – forume kalbėjo R. Pocius.
Jo teigimu, bendros Baltijos šalių elektros prekybos zonos sukūrimas taip pat suvienodintų trijų didžiųjų elektros tiekėjų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių koncernų dalį rinkoje bei sukurtų palankesnes sąlygas konkurencijai.
„Rinkų sujungimas suvienodintų tų tiekėjų turimas rinkos dalis ir pastatytų juos į vienodas startines pozicijas“, – teigė R. Pocius.
Anot VERT pirmininko, vienas pagrindinių iššūkių sujungiant Baltijos šalių elektros prekybos zonas – skirtingas mažmeninės rinkos reguliavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Šiandien, reikia pripažinti, Lietuvoje politinė intervencija į patį reguliavimą yra pakankamai reikšminga, kas nėra gerai ir sveika mažmeninės rinkos vystymuisi. Tam, kad turėtume didesnę konkurenciją ir naudą, matyt, turės būti atitinkami sprendimai ir galbūt didžiulės politinės intervencijos atitraukimas iš mūsų šalies politikų“, – teigė R. Pocius.
I. Žilienė: bendrai rinkai reikalingos investicijos į perdavimo tinklus
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas. Tačiau, pasak jos, dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.
„Latvijoje ir Estijoje tie tempai (elektros gamybos augimo – BNS) yra lėtesni. Tai reiškia, kad visa pagaminta elektros energija negalės būti suprekiauta kitoje prekybos zonoje vien dėlto, kad perdavimo infrastruktūra yra nepakankama, jos pralaidumai yra nepakankami“, – ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė I. Žilienė.
Jos teigimu, sujungus Baltijos šalių elektros prekybos zonas, tačiau tarp jų esant nepakankamai perdavimo infrastruktūrai gali tekti riboti elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybą, dėl to mokėti kompensacijas gamintojams, o tai persikeltų į perdavimo tarifą, kuris yra sudėtinė galutinės elektros kainos dalis.
„Link to (bendros rinkos – BNS) reikia judėti, tačiau yra siūlymas įvertinti visas aplinkybes. Kad neatsitiktų taip, kad mūsų perdavimo sistemų operatoriai negaus perkrovų pajamų, tačiau kartu ribodami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus (...) mokės jiems kompensacijas. Jos eis į perdavimo tarifą, kurį mes visi sumokame“, – kalbėjo viceministrė.
VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad Lietuvoje išaugus vietinei gamybai sumažėtų jungties su Latvija, per kurią šiuo metu importuojama dalis elektros, apkrovimas. Be to, elektros gamybos netolygumą, pasak jo, leis išlyginti kaupimo baterijos.
Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus.
Tiekėjai abejoja bendros rinkos nauda
Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidins nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją.
„(Konkurencija – BNS) atsiras dėl to, kad elektros vartojimas didėja Lietuvoje – dėl to tikrai gali atsirasti. (...) Tai nepakenks (bendros rinkos sukūrimas – BNS), bet ar tai kažką papildomai mums kaip tiekėjams sukurs? Manau, kažko nepakeis“, – forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo M. Giga.
Anot elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, bendra Baltijos šalių elektros zona gali teigiamai paveikti didmeninę rinką. Vis dėlto, jo teigimu, bendros rinkos kūrimas priklausys nuo politinės valios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus. Skirtumai vertinant gaminančius vartotojus (...), pereinant nuo „net metering“ prie „net billing“ sistemos – Latvijoje ir Estijoje tas jau seniai įdiegta“, – forume kalbėjo V. Koryzna.
„Turime labai daug teisinių skirtumų, kurie yra įvardyti politiniai skirtumai. Ar įmanoma juos suvienodinti? Turint norą, ambicijas įmanoma, bet tai velniškai sudėtinga“, – teigė „Enefit“ vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...