- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kas penkta maža ir vidutinė įmonė planuoja savo verslo plėtrai panaudoti europines investicijas iš 2014-2020 metų finansinio laikotarpio. Be stipriausio šalyje Vilniaus regiono, europinių lėšų dabar ypač laukia bendrovės, dirbančios Utenos, Telšių ir Panevėžio apskrityse.
„Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad verslo planus su europinėmis investicijomis iš viso sieja 21,5 proc. mažų ir vidutinių šalies įmonių ir dar tik 3,8 proc. jų šią paramą jau gavo. 4,4 proc. bendrovių tvirtina jau pateikusios paraiškas europinėms lėšoms gauti, o 13,3 proc. ketina tą padaryti.
Konkuruojant dėl dabartinio laikotarpio struktūrinių fondų, aktyviausias Vilniaus regionas, kur europinės lėšos domina kas ketvirtą įmonę – nuo jo neatsilieka ir Utena. Telšių ir Panevėžio apskrityse ES struktūriniai fondai yra kas penktos mažos ir vidutinės įmonės akiratyje.
„Vilniaus apskritis sukuria maždaug du penktadalius šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o vos keliais procentais prie BVP prisidedantiems atokesniems Lietuvos regionams reikia realaus finansinio postūmio, kad juose veikiantis verslas įgautų naują kvėpavimą. Vėlavimas skelbti kvietimus lemia, kad tik keli procentai įmonių jau gali naudotis europinėmis investicijomis įpusėjus tretiesiems 2014-2020 m. finansinio laikotarpio metams. Tai rimtas signalas atsakingoms institucijoms, kad jos susitelktų ir paspartintų ES lėšų skirstymą, nes laukiant finansavimo pamažu atsiranda investicijų vakuumas – investicinių projektų įgyvendinimas tiesiog atidedamas, laukiant kvietimų“, - sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojantis „Citadele“ bankas prognozuoja, kad europiniams kvietimams pagaliau išjudėjus, rinka gali pajusti vadinamąjį „butelio kakliuko“ efektą, kuomet vienu metu plūstelės kreditavimo paraiškų srautas.
„Tyrimai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės planuoja pasinaudoti europinėmis investicijomis ir kantriai laukia starto momento. Tikėtina, kad rinką vienu metu gali užtvindyti paraiškos, bandant atsiriekti struktūrinių fondų lėšų dalį ir lygiagrečiai aiškinantis kofinansavimo galimybes. Tačiau labai svarbu, kad įmonės savo finansines ir papildomo kreditavimo galimybes pasitikrintų iš anksto, tokiu būdu jos galės preciziškiau susiplanuoti ir pačią paraišką europinėms investicijoms“, - pataria „Citadele“ banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Jazukevičienė.
„Citadele“ banko apklausos duomenimis, ES fondų investicijos labiausiai domina įmones, kurios užsiima gamyba. Beveik trečdalis jų jau pretenduoja arba pretenduos į europines lėšas, o kas septinta maža ir nedidelė gamybos įmonė jomis pastaruoju metu jau pasinaudojo.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ banko „Citadele“ užsakymu 2016 metų balandžio 15 – gegužės 5 dienomis atliko 503 Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių tyrimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarbiausi 2025-ųjų darbai: „Via Baltica“, kelias Vilnius–Utena, laukiamas kelių fondas
2025 m. Lietuvoje planuojama tęsti svarbius kelių projektus – tarp jų paskutinės „Via Baltica“ atkarpos iki Lietuvos-Lenkijos sienos rekonstravimą, tolimesnį kelio Vilnius-Utena atnaujinimą, Rūdninkų poligono esančio kelio Pirčiupi...
-
Dėl vaiko išlaikymo išmokos – nepalankus siūlymas iš ministerijos1
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nedidinti be vieno iš tėvų augančių vaikų išlaikymo išmokos lubų. Tokias išmokas moka Vaikų išlaikymo fondas, kai teismo sprendimu įsiskolinęs vienas iš tėvų ...
-
VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą
Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. ...
-
Kalėdų Senelis įtiko ne visiems: atsakė, kaip elgtis su nepatikusiomis dovanomis3
Praūžus šventėms gyventojai skuba grąžinti neįtikusias dovanas. Vartotojų teisių gynėjai sako, kad pirmųjų užklausų sulaukė jau Kūčių vakarą. O štai bankų apklausos rodo, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau tokių, kur...
-
Degalų pasiutpolkė tęsiasi: kas toliau14
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos degalų kainos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, sumažėjo – gruodžio 30 d. benzino vidutinė kaina nukrito 15,6 proc., dyzelino – 8,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (L...
-
LEA: gyventojai suskubo – per dieną sulaukta 2250 paraiškų paramai gauti4
Norintys pasikeisti taršius būsto šildymo katilus, Vidurio ir Vakarų Lietuvos rajono gyventojai per pirmąją kvietimo dieną pateikė beveik 2250 paraiškų paramai gauti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Blaivių švenčių banga: perkamiausios prekės šiemet nustebino
Prekybininkai jau skaičiuoja Naujųjų išvakarių pardavimus. Ištuštėjo ne tik kiaušinių ar majonezo lentynos, pirkėjai glėbiais graibstė nealkoholinį vyną. Jo išpirkta kone dvigubai daugiau nei įprastai. ...
-
„Sodra“ primena: nuo metų pradžios teks mokėti didesnes PSD įmokas13
Padidėjus minimaliajai mėnesinei algai, nuo metų pradžios padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, praneša „Sodra“. ...
-
Brangsta pašto paslaugos: ekspertams kyla klausimų5
Brangsta pašto paslaugos. Siuntos vidutiniškai 90 centų, o atvirlaiškiai – 50 centų. Kelti tarifus Lietuvos paštą verčia didėjančios išlaidos. Laiškininkams kyla atlyginimai, brangiau išlaikyti trans...
-
Rinka, į kurią nukreiptos visų akys: kas bus toliau
Praėjusiais 2024 metais viešumoje ne visuomet teigiamai skambėjęs Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektorius išlaikė augimo tempą bei 2025-aisiais tikisi tolesnio augimo. ...