Pasak jo, gyventojams turėtų būti suteikta daugiau galimybių atsiimti dalį sukauptų lėšų – ne tik sunkiai susirgus ar patyrus negalią, kaip siūlo ministerija.

„Reikėtų daugiau diskutuoti ir suteikti žymiai daugiau lankstesnių galimybių žmonėms prieiti prie šių lėšų tam tikro dalinio pasinaudojimo kaupimo metu, ką yra siūlęs prezidentas (...), ką yra siūlę koalicijos partneriai liberalai, ką kalbėjo opozicinės partijos“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Augustinavičius.

„Ir, kas svarbiausia, kas yra užkoduota kitų šalių tarptautinėje gerojoje praktikoje, kad kai žmonės kaupia (...), jie tikrai turėtų turėti – esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms – prieigą prie dalies šių lėšų vienokia ar kitokia forma“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, siekiant padaryti pensijų kaupimo sistemą kur kas patrauklesne, pasiūlyti pakeitimai yra nepakankami.

SADM praėjusią savaitę pasiūlė daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios.

„Tikrai nėra pakankama, kad žmonės galėtų išsiimti šias lėšas tik tada, kai žmogų ištinka mirtina liga. Be abejo, šį pakeitimą padaryti privaloma, bet padaryti jį reikėtų kur kas platesnį“, – pabrėžė Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikos klausimais.

Tikrai nėra pakankama, kad žmonės galėtų išsiimti šias lėšas tik tada, kai žmogų ištinka mirtina liga.

 

Jis pripažino, jog SADM pasiūlymai yra žingsnis „į teigiamą pusę“, tačiau per likusią šios Vyriausybės kadenciją sistema turėtų būti pakeista taip, kad gyventojai matytų prasmę kaupti lėšas antrojoje pakopoje.

„Žmonės turi matyti pensijų kaupimo sistemą patrauklią. Tam, ką pateikė SADM, to patrauklumo kol kas trūksta“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sakė, kad pasiūlymus ministerija parengė atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo (KT) kovo mėnesio išvadą, jog Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Pasak jo, kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistema Lietuvoje veikia.

„Žmonės tikrai sukaupę daug daugiau lėšų nei pervedę yra iš savo atlyginimo dalies. Tie, kurie dabar jau turi ilgesnį kaupimo laikotarpį ir mokėję yra mokesčius, jų pensijos šiandien yra apie 10–12 proc. didesnės nei nekaupusiųjų“, – LRT radijui sakė M. Šiurkus.

„Matome skaičius, kad sistema naudinga žmogui“, – teigė jis.

Jo teigimu, šiuo metu – be įtrauktų pakartotinai – daugiau nei 50 proc. antrojoje pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų joje pasilieka arba pasirenka būti į ją įtraukti patys.

„Reiškia, pas mus žmonės sąmoningi ir supranta, kad kuo anksčiau pradėsi taupyti senatvei, tuo geresnę ją turėsi“, – teigė viceministras.

Pensijų fondų atstovai: pasiūlymai lengvina būdą nekaupti

Savo ruožtu Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius teigė, kad ministerijos pasiūlymai nepagerintų kaupimo sąlygų jau įsitraukusiems asmenims.

„Mūsų nuomone, šitie pasiūlymai gerina ir lengvina būdą nekaupti, neturėti ateityje didesnės pensijos. Ne vienkartinės išmokos, o būtent pensijos. Kalbant apie kaupimo pagerinimą, nė vienas pasiūlymo jo negerina“, – LRT radijui sakė J. Dirginčius.

Manome, kad pagrindinis kaupimo tikslas turėtų būti didesnė pensija.

 

Pasak jo, ministerijos iniciatyvos naujų dalyvių nepritrauks, nes gyventojai turi daug kitų alternatyvių taupymo būdų, pavyzdžiui, taupyti investicinėje sąskaitoje.

Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko teigimu, KT išvados Pensijų kaupimo įstatyme turėtų būti įtvirtintos, tačiau pernelyg dideli kaupimo atlaisvinimai mažintų galimybes sukaupti pensijai.

„Manome, kad pagrindinis kaupimo tikslas turėtų būti didesnė pensija. (...) Kuo laisvesnis stabdymas, tuo galimybes kaupti didesnę pensiją mažina. Tačiau suprantame KT išaiškinimą, kad kai žmogui beprasmiška kaupti, to ir nereikėtų daryti. Akivaizdu, kad tokia sistemos korekcija turi egzistuoti“, – LRT radijui teigė V. Rūkas.

Balandį viešam svarstymui pateikusi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus SADM pasiūlė, jog pensijų kaupimą būtų leista nutraukti kaupiančiajam ar jo vaikui gaunant paliatyviosios pagalbos paslaugą, sergant kritine liga, turint 70 proc. ar didesnį netektą dalyvumą, turint sunkią negalią, esant nekompensuojamų dantų ar rekonstrukcinės chirurgijos paslaugų poreikiui, taip pat nuo stichinės nelaimės ar gaisro nukentėjus būstui.

Be to, siūloma leisti kaupimą sustabdyti 24 mėnesiams kartą per 10 metų – šiuo metu tai galima daryti tik 12 mėnesių, juos išskaidant per visą kaupimo laikotarpį.

Anot M. Šiurkaus, toks pakeitimas reikštų, jog per visą apie 40 metų trunkantį pensijų kaupimo laikotarpį kaupimą žmonės galėtų sustabdyti 96 mėnesiams: „Praktiškai ketvirtadalį laiko kaupimo galima bus sustabdyti.“

SADM taip pat siūlo leisti atsisakyti kaupimo jau pradėjus nuskaičiuoti įmokas nuo algos, priminimų apie kaupimą skaičių sumažinti iki dviejų kartų, daugiau galimybių apsispręsti, ar sulaukus pensinio amžiaus rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką.

Dabar visi, sukaupę daugiau nei 5,4 tūkst. eurų, gali gauti tik periodinę išmoką.

SADM duomenimis, Lietuvoje aktyviai pensijai kaupia 766 tūkst. žmonių. Antros pakopos pensijų fonduose dabar sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc. yra uždirbta suma.