„Su kolegomis buvau susitikusi prieš 2,5 savaitės (sausio 8 d. vyko LŽŪT ir premjerės susitikimas – ELTA). Tie patys reikalavimai man buvo pristatyti, buvo proga juos aptarti, netgi dėl šiokių dalykų sutarti ir net šį bei tą padaryti.

Demokratinėje šalyje protestuoti vienaip ar kitaip yra laisvų žmonių laisva valia, už tai nepriklausomybės tėvai ir kovojo. Bet drįsčiau pasakyti, kad teiginys, jog kažkas kažko negirdi nėra iki galo teisingas“, – ketvirtadienį neeiliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje teigė I. Šimonytė.

Ketvirtadienį tęsiantis ūkininkų protestui prieš esamą žemės ūkio politiką, KRK aptarė 6 pagrindinius žemdirbių reikalavimus.

Demokratinėje šalyje protestuoti vienaip ar kitaip yra laisvų žmonių laisva valia, už tai nepriklausomybės tėvai ir kovojo.

Protestuojantys ūkininkai reikalauja atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

KRK nariams ir posėdyje dalyvavusiems ūkininkų atstovams I. Šimonytė patikino, kad Vyriausybė jau ėmėsi spręsti keliamus klausimus.

Pirmiausia, akcentavo ji, per dvi savaites bus baigtos derinti Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis būtų grąžinta senoji vadinamojo „žaliojo“ dyzelino naudojimo žemės ūkyje tvarka, iki 41 euro už toną sumažintas akcizas SND.

„Nėra problemos, ar pavasario sesijoje, ar neeilinėje sesijoje (įstatymo projektą – ELTA) pateikti“, – pažymėjo I. Šimonytė, pridūrusi, jog kartu projektą būtų galima svarstyti skubos tvarka.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį patikino, kad pataisos pavasario sesijoje būtų svarstomos pirmiausia.

Vis tik premjerė apgailestavo, jog kritika padidintiems akcizams prasidėjo jiems įsigaliojus, nors tą numatančios pataisos buvo ilgai svarstomos parlamente.

„Gaila, kad 2,5 metų projektas buvo Seime debatuojamas, komitete buvo pakankamai ilgai, tada diskusijos šiomis temomis neiškilo“, – teigė I. Šimonytė.

„Bet nu ką, pataisysim dabar ir nelabai matau dėl ko ginčytis“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Komentuodama kitą ūkininkų reikalavimą – atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas – I. Šimonytė sakė, kad problema bus išspręsta kartu su Europos Komisija (EK).

Briuselyje šią savaitę dėl šio klausimo derėjosi ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jo teigimu, EK „nusiteikusi padėti“, konkretų susitarimą tikimasi pasiekti iki ateinančio pasėlių deklaravimo pradžios.

Savo ruožtu I. Šimonytė akcentavo, kad dabartinė vyriausybė stengiasi išspręsti ankstesnių valdžių sprendimų pasekmes.

„Jaučiuosi šią problemą spręsdama gaunanti labai daug kritikos, bet daug mažiau atsakomybės iš žmonių, kurie šitą problemą sukūrė. Puikiai žinote, kaip atsitiko, kad referencinį laikotarpį, 2018 m., turime šitokius plotus, kurie deklaruoti.

Deja, mums dabar reikia spręsti pasekmes, mes jas ir spręsime“, – teigė I. Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad tartis su EK reikia siekiant nesulaukti ES institucijos sankcijų.

„Norėtume spręsti tokiu būdu, kuris nekeltų rizikos Lietuvai ginčytis su EK dėl kokių nors baudų, dėl kokio nors ES teisės akto neteisingo įgyvendinimo. Nes tada tas baudas turės mokėti Lietuvos duonos valgytojai“, – teigė premjerė.

Taip pat I. Šimonytė paneigė protestuotojų įtarimus, esą Lietuvos rinkoje atsiranda rusiškos kilmės grūdų. Anot jos, tranzitu per Lietuvą pergabenama labai nedaug rusiškos kilmės grūdų, o valstybė negalėtų tranzito uždrausti vienašališkai. Ji dar kartą akcentavo, kad maisto produktų importo iš Rusijos ES nesankcionuoja.

„Reikia labai aiškiai suprasti, kur yra problema. Problema yra ta, kad eksportuojamas į trečiasis šalis į grūdų kiekis turi įtaką mūsų eksportuotojų kainai. Tai Lietuvoje tas kiekis yra labai nedidelis ir jeigu turi įtaką kainai, tai labai nedidelę.

Iš moralės pozicijų galima įvairiai vertinti įmones, kurios perkrauna rusiškus grūdus. Bet pagrindinis kiekis yra perkraunamas ne Lietuvoje. Ir kadangi čia yra viena kainos zona ir taip priimama prekybininkų. Tai įsipareigoti, kad kitos Baltijos valstybės priims sprendimus ribojančius tranzitą aš tikrai negaliu ir reikia aiškiai suprasti“, – kalbėjo premjerė.

„Kad ES priims tokius sprendimus yra neįtikėtina. Nes visose diskusijose dėl sankcijų, kur Lietuva yra pagrindinis visų sankcijų stūmikas, maisto įtraukimas išskyrus prabangius dalykus yra nediskutuojamas. Tai reiškia, kad kažkokie kiti sprendimai ir reikalavimai sertifikatų yra įmanomi. Bet Lietuva gali padaryti iš savo pusės ką gali, bet už kitas Baltijos valstybes, tikrai negaliu įsipareigoti“, – tęsė ji.

Ketvirtadienį Vilniuje tęsiasi į sostinę traktoriais suvažiavusių ūkininkų protestas. Akcijos dalyviai antrą dieną protestuoja prie Vyriausybės.

Jo organizatorė LŽŪT Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą akciją pratęsti. Vis dėlto, savivaldybės atstovai nurodė, kad tokios galimybės nėra, nes tai nėra numatyta Susirinkimų įstatyme.

„Turime planą nesitraukti, kol rezultatų nebus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas.

Trečiadienį į protesto akciją susirinko keli tūkstančiai ūkininkų, o į Vilnių suvažiavę apie 1,3 tūkst. traktorių. Jos metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su ūkininkais, lipo ant mitingo scenos, tačiau protestuotojų buvo nušvilpti.

I. Hofmano teigimu, ūkininkai liko nusivylę ministrais, esą tą buvo galima matyti iš ūkininkų reakcijų.

Prie LŽŪT organizuojamos akcijos taip pat prisijungė ir Privačių miško savininkų asociacija, sostinėje matyti stovinčių protesto miškovežių.