Pramonininkai pirmadienį pristatė septynių „kritinių“ veiksmų planą, kuris 2024–2026 m. laikotarpiu šalyje numato visišką mokestinį stabilumą.

„Iš politikų girdime apie galimas (...) dvi reformas – viena iš jų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų, kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai gerokai pakels mokesčius investuotojams. Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo ir čia taip pat įvardinami reikšmingi mokesčių pakeitimai – tokie kaip net 4 proc. pakelti pelno mokestį“, – spaudos konferencijoje pirmadienį žurnalistams sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Kaip kartojo pramonininkų atstovas, šiemet mokesčių reforma jau buvo priimta – įgyvendintas Gynybos fondo projektas, numatęs 1 proc. pelno mokesčio stambiam verslui kėlimą.

„Jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui 2024 metais būtų pablogintos net tris kartus keičiant mokesčius. Tiesą sakant, vien tai, kad apie tai yra kalbame ir diskutuojama, blogina verslo lūkesčius“, – akcentavo V. Janulevičius.

Pramonininkų teigimu, būtina auginti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) – nors šiuo metu šiai sričiai skiriama iki 1 proc. BVP (apie 0,7 mlrd. eurų), ši suma, pasak LPK, kasmet turėtų siekti 2,8 mlrd. eurų.

Ateinančius dvejus metus verslą vienijanti konfederacija taip pat siūlo supaprastinti mokestines paskatas į darbo našumą investuojančioms įmonėms, didinti verslo prieigą prie kapitalo bei rizikos fondų plėtrą, didinti besiplečiančių verslų (angl. scale-up) finansavimo priemones, užtikrinti konkurencingas elektros, gaunamos iš atsinaujinančių išteklių, kainas.

Jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui 2024 metais būtų pablogintos net tris kartus keičiant mokesčius. Tiesą sakant, vien tai, kad apie tai yra kalbame ir diskutuojama, blogina verslo lūkesčius.

 

Anot V. Janulevičiaus, iki šiol Lietuvos ekonomika nuosekliai augo vien dėl to, kad buvo susilaikyta nuo „drastiško mokesčių pakėlimo“, kas išsiskyrė Baltijos šalių, ypač Estijos, kontekste. Visgi, jo teigimu, kol kas šis augimas nėra tvarus, nes Lietuvos pramonė „vis dar gyvena niūriomis nuotaikomis“.

„Lietuva pagal kai kuriuos rodiklius pralenkia Estiją. (...) Lietuva pasidžiaugus turėtų skirti daugiau dėmesio ir laiko išmokti tas pamokas, ir geriausia išmokti tas pamokas pažiūrėjus į Estijos klaidas, nei jas kartoti“, – kalbėjo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

LPK iki 2030 metų taip pat siūlo 30 proc. mažinti administracinę naštą verslui, 20 proc. – viešojo sektoriaus išlaidas, atlikti darbuotojų perkvalifikavimo sistemos auditą, vykdyti nuoseklią vietos ir užsienio talentų pritraukimo politiką.

Gynybą finansuoti siūlo skolinantis

LPK vadovo teigimu, verslas siūlo krašto apsaugą finansuoti didinant valstybės skolą, kuri šiuo metu yra viena mažiausių Europoje.

„Mes manome, kad šiuo metu tikrai yra verta skolintis. Lietuvos skola nuo bendrojo vidaus produkto yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, tai yra 36 proc. punktai. Iki tol buvo (...) Estijoje, bet pas estus yra problema, kodėl jie negali skolintis, nes pas juos yra biudžeto deficitas didelis. (...) Dėl to jie turėjo didinti mokesčius, kad ateityje galėtų pasiskolinti“, – dėstė V. Janulevičius.

Anot jo, šiuo metu gynybai Lietuva jau skiria 3,3 proc. savo BVP, todėl skolinantis didinti šią bendro ekonominio „pyrago“ dalį iki 4 proc. nebūtų sudėtinga. Šios lėšos, augant BVP, pasak V. Janulevičiaus, galėtų būti skirtos ir vietinės karinės pramonės vystymui – dvigubos paskirties medžiagų, elektroninių, antidroninių, lazerinių kovos sistemų gamybai.

„Ateityje, aišku, reikės žiūrėti. Jeigu mūsų ekonomika auga, tai tas pats pyragas, ta pati pyrago dalis, 4 proc., ji automatiškai bus skirta ir socialinėms reikmėms, ir gynybai, ir kitiems dalykams. O dabar, (...) geriau yra skolintis, užsisakyti tą pačią įmonę, kuri ateina nelabai greitai“, – kalbėjo LPK prezidentas.

LPK plane numatyta, kad iki 2030 metų Lietuvos gynybinis savarankiškumas turėtų padidėti du kartus, o 40 proc. gynybos poreikių užtikrinama šalyje esančių vietos ar užsienio pramonės gamintojų.

Taip pat, kaip siūloma, reikėtų dvigubai padidinti mokslinių inovacijų dalį, skiriamą būtent gynybos pramonei, sudaryti gynybos pramonės vystymo regionuose planą.

Anot ekonomisto N. Mačiulio, priešrinkiminė politikų retorika apie mokestinės sistemos pokyčius dažniausiai įtraukia tas biudžeto sritis, kurios neturi didelės naudos biudžetui arba atbaido tiesiogines investicijas – pelno mokesčio kėlimą, mokestinės naštos kvalifikuotai darbo jėgai didinimą.

„Tai yra dažniausiai tokie siauri mokesčiai, kurie beveik nieko nepaliečia, bet suteikia tokį pasitenkinimą, nes kažkas yra nubaudžiamas“, – aiškino N. Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu, tvariam gynybos ir kitų sričių finansavimui reikėtų imtis PVM tarifo didinimo, tokiu būdu apmokestinant daugiau vartojančius gyventojus, taip pat plačios apimties nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo.

Kaip jau yra sakiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, esant šiai valdančiajai koalicijai mokesčių reforma priimta nebus, o spręsti dėl būsimų mokestinių pakeitimų reikės naujai išrinktam parlamentui.

Mokesčių reformą įgyvendinti ir pertvarkyti sistemą kitos Seimo kadencijos metu žadanti socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, jog mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai, gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.