Trumpas sezonas

Lietuvos pramoginės laivybos industrijos asociacijos „LitBoat“ vadovas Karolis Valenta teigia, kad pramoginės laivybos populiarumas Lietuvoje auga kasmet.

„Augimą matome ir šiemet“, – teigė K. Valenta.

„Esame labai priklausomi nuo orų, turime trumpą sezoną, dėl to tais geraisiais savaitgaliais, kai geras oras, pramogine laivyba užsiimantys žmonės būna visiškai užimti. Jie nedideliais kiekiais, atsargiai, bet stengiasi plėstis, didinti paslaugų spektrą“, – sakė jis.

K. Valenta sakė, kad populiarėja visos vandens pramogų veiklos, pavyzdžiui, vis dažniau šventes laivuose darbuotojams organizuoja įmonės.

Laivyba besiverčiantys verslininkai siūlo nuomotis pramoginius katerius pasiplaukiojimui, vandens motociklus, o Kuršių mariose siūloma pramoginė žvejyba buvusiais verslinės žvejybos laivais.

Be to, anot K. Valentos, šiemet Svencelėje siūloma kelioms dienoms išsinuomoti jachtą.

Pas mus didžiausi srautai savaitgalį, darbo dienomis neturime tiek klientų, kiek pajėgiame ir kiek norime aptarnauti.

„Tokia paslauga Svencelėje startavo tik šiemet, bet jau yra susidomėjusių. Tai yra maži šeiminiai laiveliai, su kuriais galima išplaukti į Kuršių marias turint minimalią būriuotojo licenciją ir nuplaukti į Juodkrantę, Dreverną, Kintus, praleisti ten tris ar keturias dienas ir grįžti atgal į Svencelę“, – pasakojo asociacijos „LitBoat“ vadovas.

Paslauga brango

Aukštaitijos regiono vandens turizmo asociacijos pirmininkas Rimvydas Grušnius teigė, kad turistų susidomėjimas tiek pasiplaukiojimu laivais, tiek baidarėmis yra panašus į buvusį iki COVID-19 pandemijos.

Jo teigimu, baidarių nuomotojai būna visiškai užimti liepos ir rugpjūčio savaitgaliais.

„Pas mus didžiausi srautai savaitgalį, darbo dienomis neturime tiek klientų, kiek pajėgiame ir kiek norime aptarnauti. Bet susidomėjimas nei mažesnis, nei stipriai pakilęs – toks pat, kaip ir būdavo prieš trejus ketverius metus“, – sakė R. Grušnius.

Pasak K. Valentos, vandens pramogos šiemet, palyginti su pandemijos metais, pabrango apie 10–15 proc., tuo metu pasiplaukiojimas laivais nebrango, nes kuro kainos, sudarančios didžiąją veiklos sąnaudų dalį, sparčiai neaugo.

Savo ruožtu R. Grušnius sakė, kad kelionės laivais Aukštaitijoje šį sezoną apie 15 proc. pabrango dėl padidėjusių laivų statybos, remonto kainų.

Anot jo, šį sezoną valanda kelionės laivu vienam žmogui kainuoja vidutiniškai 10 eurų, tuo metu baidarių žygių (įskaitant nuomą ir transportavimą) kainos išliko stabilios – 15–20 eurų vienam asmeniui.

Nemunas – nepopuliarus

K. Valenta informavo, kad Lietuvoje pramoginė laivyba labiausiai išplėtota Trakų Galvės ežere, Kuršių ir Kauno mariose. Sparčiai pramoginių laivų daugėja Elektrėnų mariose.

Pasak R. Grušniaus, turistai pamėgę pasiplaukiojimus laivais Palūšėje – nuo Lūšio ežero susijungiančiais ežerais iki Ladakalnio ir atgal. Jo teigimu, baidarėmis pamėgta plaukti Žeimenos, Bukos, Kiaunos, Lakajos upėmis.

Tuo metu Nemune, pasak K. Valentos, pramoginė laivyba galima, tačiau trūksta infrastruktūros, išsilaipinimo vietų, todėl plaukioti didžiausia Lietuvos upe yra brangu.

„Yra labai dideli atstumai nuo taško A iki taško B, taško C ir nelabai daug infrastruktūros krantuose. Tai sukelia keblumų, nes norint greitai nusigauti iki Klaipėdos, Nidos ar Šilutės apie 1 tūkst. eurų kainuoja vien kuras“, – sakė K. Valenta.

Jis teigė, kad kelionės Nemunu nėra populiarios, tačiau malonios, jei plaukiama lėtai, per kelias dienas, sustojant Jurbarke, Rusnėje ar Nidoje.

„Plaukimas Nemunu yra labai smagus, bet trūksta vietų, kur būtų galima sustoti. Dėl to Nemuno laivyba nepopuliari“, – pabrėžė verslo atstovas.