- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taip norima surinkti daugiau lėšų kelių tvarkymams ir taršos mažinimui, tačiau naštą pajusiantys verslininkai skundžiasi, kad iki šiol iš surenkamo kelių mokesčio tai nebuvo daroma. Apie tai pasakota LNK reportaže.
Vienos iš tolimojo susisiekimo įmonių vadovas skaičiuoja, kad jo parke yra 80 autobusų, o iš jų itin taršių – iki dešimties. Nuo naujų metų būtent šie autobusai įmonei kainuos kur kas brangiau.
„Automobiliams „Euro 3“, „Euro 2“ tikrai žymiai pakyla mokestis. Mes Lietuvoje važiuojame visais 19 mokamų kelių, mes juos naudojame, tai nuo sausio mėnesio turėsime papildomų išlaidų“, – sakė „Toks“ vadovas Arūnas Indrašius.
Šiuo metu Lietuva surenka maždaug 53 mln. eurų kelių mokesčio, o jį padidinus valdžia planuoja surinkti 30–40 mln. eurų daugiau. Anot Susisiekimo ministerijos, tada būtų galima skirti daugiau pinigų keliams tvarkyti ir mažinti taršą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tai liečia ne tik Lietuvos vežėjus ir transporto priemonių valdytojus, bet ir užsienio šalių arba tranzitu Lietuvos teritoriją kertančias transporto priemones“, – pasakojo Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis patarėjas Tomas Pilukas.
Tačiau tam, kad biudžete atsirastų papildomi 30 ar 40 mln. eurų, kelių mokestis verslininkams kils kartais.
„Keli šimtai sunkvežimių važiuoja, tai tokie pokyčiai lemia, kad kaštai didėja šimtais tūkstančių“, – skaičiavo ekonomistas Marius Dubnikovas.
O, anot ministerijos, labiausiai mokestis palies Lietuvos krovininį transportą, mat, vykdant vidaus vežimus, dominuoja taršios, nuo „Euro 0“ iki „Euro 3“ emisijos, transporto priemones. Tad taršesni vilkikai ar autobusais per dieną bus apmokestinti nuo kelių iki keliolikos eurų už automobilį, o per metus – iki kelių tūkstančių.
„Kol tavo transporto priemonė yra taršesnė, tol tau tas mokestis bus didesnis“, – sakė T. Pilukas.
Ekonomistai taip pat įtaria, kad produktų ir paslaugų kainos kils ir vartotojams. „Pačiam vartotojui, taip, mes matysime kelių centų pabrangimą prekėse, kurios yra pervežamos“, – teigė M. Dubnikovas.
Tiesa, kelti kainas nusiteikę tik verslai, dirbantys su kroviniais. Jie tikisi, kad Vyriausybė dar apsigalvos ir kainų kėlimą atšauks.
„Galbūt reikėtų ne taip drastiškai ir ne iškart visa apimtimi, nes tai labai atsilieps žmonėms pervežamų krovinių kainose“, – įsitikinęs „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Biuvydas.
Keli šimtai sunkvežimių važiuoja, tai tokie pokyčiai lemia, kad kaštai didėja šimtais tūkstančių.
O tolimojo keleivinio susisiekimo įmonės žada su išaugusiu kelių vinječių mokesčiu susitvarkyti ir kelionių nebranginti.
„Bus kilimas, bet jis yra nuoseklus. Pasakyti, kad dėl kelių mokesčio mes branginsime bilietus – tikrai ne“, – tikino „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, ar kainas klientams kelti teks, ar ne, vežėjai baiminasi, kad po pakeitimų išsilaikys tikrai ne visi verslai.
„Tai yra neteisinga, nes pačios Vyriausybės programoje buvo numatyta nekelti nei finansinės, nei administracinės naštos smulkiam ir vidutiniam verslui“, – piktinosi Z. Biuvydas.
O tolimojo susisiekimo atstovai įsitikinę, kad prastos būklės Lietuvos kelių papildomi pinigai nesulopys, mat ir iki šiol, esą, iš kelio mokesčio infrastruktūra nebuvo sutvarkyta.
„Labai liūdna, kai yra daroma reforma, perskaičiavimai, t. t., nepadarius nieko. Tikrai, keliai, infrastruktūra yra katastrofiškos būklės. Nėra nei aikštelių, nieko, iš degalinių pavirto prekybos centrais, ten vienas automobilis pilasi, o degalinė pilna automobilių“, – apie infrastruktūros situaciją pasakojo A. Indrašius.
Skaičiuojama, kad nuo 2016 iki 2022 metų magistralinių kelių nusidėvėjimo vertė per metus sudarė maždaug 55 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu6
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos1
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių1
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...
-
Lietuvoje daugėja mokesčių vengiančių imigrantų8
Pastaraisiais metais vis daugiau individualia veikla Lietuvoje besiverčiančių užsieniečių vengia atsiskaityti su valstybe, penktadienį rašo portalas LRT. ...
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina14
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Valdžia žada revoliuciją keliuose ir kalba apie naujus mokesčius: ar tai realu?21
Nauja valdžia žada Lietuvoje pakartoti Lenkijos kelių revoliuciją. Keliai Lietuvoje jau tokie prasti, kad dabartinio finansavimo neužtenka net esamai būklei palaikyti. Keliai pasmerkti toliau griūti. Socialdemokratai žada esminius pokyčius. Neabejoja,...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių išlaidos užsienyje – rekordinės7
Lietuviai pastaraisiais metais kelionėms negailėjo nei laiko, nei pinigų – užsienyje išlaidos pasiekė rekordines aukštumas. Vien dviejų bankų duomenys atskleidžia, kad lietuvių kelionių išlaidos užsienyje viršijo pu...