Laiko pasirengti buvo

2019 m. priimta ES Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva numato, kad iki 2026-ųjų būtina gerokai sumažinti plastikinės maisto taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėjo perkelti per dvejus metus – iki 2021-ųjų vidurio.

Nuo 2021-ųjų liepos 3-iosios į Lietuvą nebegali patekti plastikiniai ausų krapštukai, stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti vienkartiniai gaminiai ir maisto tara, gėrimų indeliai ir jų dangteliai, pagaminti iš polistireno putplasčio. Tačiau toliau bus galima parduoti, naudoti ir dalyti šiuos gaminius, jeigu jie bus iš gamintojo ar tiekėjų bei platintojų įsigyti iki liepos 2-osios.

Uždrausti visi vienkartiniai plastikiniai daiktai, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų ir vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

Prekyba tik likučiais

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, likučiais bus galima prekiauti nenustatytą laiką. Pasak jos, ES direktyvoje nenumatytas terminas, iki kada prekyba turi baigtis ar nuo kada maitinimo sektoriuje nebegalima naudoti plastikinių šiaudelių.

"Tiek, kiek reikės. Yra ribojamas tik pateikimas rinkai, o pardavimas – ne", – BNS teigė ministerijos atstovė.

V.Slavinskienė abejoja, ar prekybininkai prieš draudimo įsigaliojimą įsigijo tokių gaminių.

"Fiziškai neįmanoma didelių kiekių kažkur sandėliuoti. Metus teoriškai įmanoma, bet praktiškai nelabai", – aiškino ji.

Ministro atstovas spaudai Marijus Gailius informavo, kad ministerija neturi žinių apie prekybininkų ar tiekėjų vienkartinių plastikinių gaminių įsigijimą prieš įsigaliojant direktyvai: "Žiūrėsime, bet tokių faktų kol kas neturime."

Ministerija neturi ir informacijos, kiek prekyboje liko šių gaminių.

Kiti neprekiauja senokai

"Lidl Lietuvos" atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė priminė, kad plastikinius gaminius tinklas iš prekybos išėmė dar 2019 m. vasarą – vienkartinius indus, įrankius, šiaudelius pakeitė prekės iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų, o salotų ir mišrainių pakuotėse vietoj plastikinių šakučių naudojamos medinės.

"Šiuo metu keičiami ir plastikiniai šiaudeliai prie sulčių pakuočių, – jie  keičiami popieriniais", – teigė L.Skersytė.

Vienkartiniai plastikiniai daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį.

Mažmeninės prekybos tinklų "Iki" komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad tinklas plastikinių gaminių irgi atsisakė beveik prieš dvejus metus.

"Tiek laiko neparduodame plastikinių indų, įrankių, šiaudelių. Visus šiuos gaminius pakeitėme gaminiais iš tvaresnių medžiagų. Taip pat jau nebeparduodame plastikinių ausų krapštukų", – teigė ji.

"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tvirtino, kad jau kurį laiką tinklo parduotuvėse yra visos  vienkartinio plastiko gaminių alternatyvos.

"Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kt.", – teigė E.Dapkienė.

Tinklo "Rimi" parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau nuo šių metų pradžios prekiauja iš popieriaus pagamintais vienkartiniais puodeliais, lėkštėmis, stalo įrankiais, šiaudeliais ir ausų krapštukais. Pasak tinklo atstovės Gabrielės Šerėnienės, didžiąją dalį vienkartinių plastikinių gaminių tinklas jau išpardavė.

Užeigose beveik nebeliko

Bendrovės "Amber Food", valdančios "Charlie Pizza", "La Crepe", "Katpėdėlės", "Carskoje Selo" ir "Manami" restoranus, vadovas Gediminas Balnis BNS tvirtino, kad vienkartinių plastikinių indų atsisakyti ruošėsi iš anksto, nors juos maitinimo įmonėse dar bus galima naudoti ir po liepos 3-iosios.

Pasak jo, picerijose ir restoranuose plastikinių gaminių beveik nebeliko, juos beveik 100 proc. pakeitė ekologiškesnė produkcija. Tačiau G.Balnis pastebi, kad kyla problemų dėl popierinių šiaudelių, kurie vandenyje greitai tirpsta.

"Kyla problemų klientams, nes popieriniai šiaudeliai vandenyje greičiau tirpsta. Klientams nepatogu", – pastebėjo jis.

Tačiau "Amber Food" vadovas tikisi, kad netrukus bus sukurti patvaresni šiaudeliai.

Pasaulio "lyderiai"

Beje, viena didžiausių plastiko naudotojų pasaulyje Kinija jau pernai pristatė valstybinį ketinimų paketą sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Pagal Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos paskelbtą planą, nesuyrantys plastikiniai maišeliai iki 2020-ųjų pabaigos uždrausti didžiuosiuose miestuose, o iki 2022-ųjų – visuose kituose miestuose ir miesteliuose. Čia restoranai ir kavinės nuo 2021-ųjų pradžios taip pat nebegalės naudoti vienkartinių šiaudelių. Tai ne pirma Kinijos kampanija prieš plastiko naudojimą. 2008 m. šalis uždraudė prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius maišelius. 2017 m. Kinija, viena didžiausių pasaulyje plastikinių atliekų importuotoja, pranešė uždrausianti užsienio plastikinių atliekų importą.

Kinija daug metų bandė tvarkytis su atliekomis, kurias sukaupia 1,4 mlrd. šalies gyventojų. Didžiausias Kinijos sąvartynas, užimantis 100 futbolo aikščių plotą, 2020-aisiais buvo pilnas, nors jį užpildyti planuota tik po 25 metų.

Oksfordo universiteto duomenimis, Kinija 2010 m. sukaupė 60 mln. tonų plastiko atliekų. Šio reitingo antroje vietoje rikiavosi JAV su 38 mln. tonų šiukšlių.