- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas susikvietė verslo atstovus aptarti, iš kur paimti pinigų gynybos finansavimui. Tikisi, kad iš reikalingų 12 mlrd., bent trečdalį surinks tiesiog iš augančios ekonomikos. Tiesa, paties prezidento skaičiavimu, tam reikėtų, kad ekonomika Lietuvoje augtų bent pusantro karto greičiau nei dabar – kasmet po 4 proc.
Tvarkingai surikiuoti verslo atstovai laukė susitikimo su šalies vadovu. Paprastai vadinamosios protokolinės minutės, kai žiniasklaidai leidžiama filmuoti, trunka ne ilgiau kelių, tačiau šįkart išsitęsė iki kone 10 minučių.
Panašu, kad ir prezidentas rado progą pasakyti, ką galvoja. Lyg tarp kitko pakvietė socialdemokratus, konservatorius, liberalus ir „Nemuno aušrą“ atsisakyti užsiimtos pozicijos arba paprasčiau tariant – mažiau kritikuoti.
„Atsisėdu ant sėdmaišio ir liepiu nešti man pasiūlymus, o aš juos kritikuosiu. Labai lengva ir nereikia didelės išminties kritikuoti kitų pateiktus pasiūlymus“, – šnekėjo Gitanas Nausėda.
Siekiant tinkamai finansuoti diviziją ir krašto apsaugai skirti 5–6 proc. nuo BVP, Lietuvai reikės papildomų 12 mlrd. eurų. Prezidentas tikisi, kad bent trečdalį tokios sumos paimti pavyks tiesiog iš ekonomikos augimo.
„Galėtume surinkti 30–40 proc. iš to poreikio, tuomet dar 30–40 proc. būtų iš skolinimo, o likusios priemonės – mažinant PVM šešėlį, didinant Lietuvos banko pelno įmoką nuo užsienio atsargų“, – teigė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Pernai ekonomika Lietuvoje augo 2,5 proc. Anot prezidento, reikia, kad kasmet augtų kone pusantro karto daugiau – apie 4 proc.
„Spartesnį ekonomikos augimą prezidentas mato kaip centrinį finansavimo šaltinį“, – aiškino prezidento patarėjas.
Verslas pritaria, bet prašo pagerinti sąlygas.
Pinigų gynybai valstybė galėtų skolintis ir iš savo gyventojų. Einamosiose sąskaitose guli milijardai eurų, už kuriuos jie negauna nieko.
„Geriau mokėtumėme savo žmonėms, kurie laiko tuos indėlius, didesnes palūkanas vietoje, nes tie pinigai vėlgi liktų pas mus, kurtų pridėtinę vertę“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tokį modelį prezidentas nusižiūrėjo iš prancūzų. Gyventojai galėtų atsidaryti taupomąsias sąskaitas nacionaliniame plėtros banke.
Tai nebūtų terminuoti indėliai, tačiau valstybė už ten laikomus pinigus mokėtų palūkanas. Tiesa, tarpininkauti greičiausiai turės komerciniai bankai.
„Kritikuotina, nes iš principo turi sukurti visiškai naują sąskaitos tipą“, – akcentavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Esą būtų užtekę ir gynybos obligacijų, tik, kad jomis nebuvo tinkamai pasinaudota.
„Buvo pateikiamos gana juokingos palūkanos ir tai nesulaukė jokio palaikymo. Vis dėlto turi būt komercinis elementas, jeigu valstybė nori iš jų skolintis, tai ji turi sąžiningai skolintis iš gyventojų protingomis palūkanomis, kaip skolintųsi iš užsienio“, – pabrėžė A. Romanovskis.
Kokias dabar palūkanas valstybė gyventojams galėtų mokėti, prezidentūra sako – neaišku. Bet atsižvelgtų į infliacijos lygį.
„Bet koks papildomas dydis jau yra galimybės gyventojui taupyti“, – sakė V. Augustinavičius.
Dar vienas siūlymas – raginti pensijų fondus daugiau investuoti Lietuvoje, ne užsienyje. Kol ekonomikos augimas atneš daugiau pinigų, Lietuvai teks daugiau skolintis.
„Pirma – skolintis rinkose savarankiškai, vėliau – perfinansuojant naudojantis būsimais bendrais Europos Sąjungos tam tikrais finansavimo mechanizmais“, – šnekėjo prezidento patarėjas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiesa, neaišku, ar galimybė gynybai skolintis bendrai su kitomis Europos Sąjungos šalimis apskritai atsiras.
„Sekmadienį Lietuvoje viešės Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, tad tikrai susitikimo metu kelsiu ir šį klausimą. Jeigu mes gynybos nematome, kaip Europos solidarios rūpesčio sferos, tai galbūt ir Lietuvai nereikia rimtai žiūrėti į Europos pietus ir į kankinančią migracijos problemą?“, – svarstė premjeras Gintautas Paluckas.
Kad šansų ne per daugiausia, G. Nausėda pats pareiškė po neoficialaus Europos lyderių susitikimo.
„Matome tam tikrų į stabilumą arba į minimalų biudžeto deficitą orientuotų valstybių kitokį požiūrį, todėl pernelyg dideliu optimizmu šiuo klausimu šiandien dienai nespinduliuočiau“, – kalbėjo prezidentas.
Be to, iš pradžių sakęs, jog didinant gynybos finansavimą naujų mokesčių gyventojams neatsiras, dabar nebėra toks kategoriškas.
„Šiuo momentu negalėčiau atsakyti, ar mokesčių didinimas yra, kaip jūs sakote, būtinas. Palaukime Europos Sąjungos sprendimo“, – nedaugžodžiavo G. Nausėda.
O iš Vyriausybės kol kas tyla. Nei finansų ministras, nei premjeras nieko konkretaus kol kas nepasiūlė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...