Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko Igno Hofmano teigimu, rusiškos – kaip ir ukrainietiškos – kilmės grūdai yra pigesni, todėl per Klaipėdą patekę į tarptautinę rinką spaudžia žemyn Europos Sąjungos (ES) produkcijos kainą.

„Grūdai yra biržinė prekė, yra tarptautinė kaina. Tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų grūdų savikaina yra mažesnė. Lietuva, ES laikosi vienų griežčiausių reikalavimų pasaulyje auginant grūdus. Ten tų reikalavimų nesilaikoma, ten pigesnė darbo jėga, pigesnis žemės potencialas.

Ir jie daro žalą Europos ūkininkams. Kuo didesnis kiekis patenka, tuo daugiau kaina spaudžiama žemyn“, – Eltai sakė I. Hofmanas.

„Lietuvos ūkininkams būtų didelė problema, jei tie grūdai patektų į Lietuvą ir būtų parduodami kaip lietuviški arba nusėstų čia Lietuvoje“, – teigė jis.

Per Lietuvą toliau tranzitu vežant kad ir gana nedidelius rusiškų grūdų kiekius, norima stiprinti į šalį patenkančios šalies agresorės produkcijos kontrolę, šią savaitę Eltai pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, 2023 m. tranzitu per Lietuvą įvežta 144 tūkst. tonų rusiškų grūdų, plukdytų Klaipėdos uostu. Vežti kviečiai ir kukurūzai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. iš Rusijos į Lietuvą javų importuota už 10,5 mln. eurų, 2022 m. – už 29,2 mln. eurų. 2021 m. rusiškų javų importo vertė sudarė 13,2 mln. eurų.

Ir jie daro žalą Europos ūkininkams. Kuo didesnis kiekis patenka, tuo daugiau kaina spaudžiama žemyn.

ŽŪM Eltai pripažino riziką, kad dalis tranzitu gabenamų grūdų gali likti Lietuvoje, tačiau įrodymų, kad rusiškų grūdų patenka į vidinę rinką, esą nėra. Pasak I. Hofmano, ūkininkai taip pat tokių duomenų neturi.

„Dėl rusiškų grūdų įrodymų neturime. (Proteste – ELTA) labiau klausimą kėlėm iš tos moralinės pusės, kodėl rusiški grūdai vežami per Lietuvą. Nes, pavyzdžiui, trąšų (baltarusiškų kalio trąšų „Belaruskalij“ – ELTA) tranzitą sugebėjome užkardyti, kurio ES irgi neblokavo“, – teigė I. Hofmanas.

„Galbūt jie ir važiuoja tranzitu, gal ir nenusėda. Čia turėtų atsakyti konkrečiai institucijos“, – dar sakė jis, vis tik pripažinęs atvejus, kai šalies rinkoje atsiduria grūdai iš Ukrainos.

„Dėl įtariamai ukrainietiškų grūdų turime daugiau įrodymų, turime daugiau visko“, – sakė jis.

Nutraukti rusiškų grūdų gabenimo maršrutą per Lietuvą LŽŪT reikalavo proteste sausio pabaigoje. Grūdams iš Rusijos netaikomos ES sankcijos, kadangi Bendrija leidžia maisto produktų importą ir eksportą, siekiant užtikrinti maisto saugumą trečiosiose šalyse.

I. Hofmano teigimu, tokiomis ES sankcijų išlygomis manipuliuoja.

„Klausimas sudėtingas, nes (...) maistas ir maisto žaliavos negali būti sankcionuojamos ar varžomas jų judėjimas. Nes tada rusai trečiosioms šalims sakytų, kad norėtų joms patiekti grūdų ir maisto, bet negalime per europiečius. Rusai tuo manipuliuoja“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas dar gruodį asociacijos pranešime teigė, jog Rusijai plukdyti grūdus Baltijos šalių uostais naudinga, nes gabenant juos iš pačios Baltijos jūros uostų, jie būtų maždaug 15-20 eurų/t brangesni, jiems būtų sudėtingiau konkuruoti dėl rinkų su konkurentais Baltijos šalyse.

Pasak K. Šimo, per Klaipėdos uostą grūdus eksportuoja dvi Kaliningrado bendrovės, gaunančios tam leidimą. Rusiški grūdai į Lietuvą esą patenka juos nupirkus lietuviškai įmonei bei tada „sėkmingai vyksta į trečiąsias šalis“.

ŽŪM teigimu, kur kas didesnės rizikos stebimos Latvijoje. 276 km sieną su Rusija turinti valstybė 2023 m. importavo ir tranzitu pervežė beveik 15 kartų daugiau rusiškų grūdų – 2,137 mln. tūkst. tonų.

I. Hofmanas tikino iš kolegų Latvijoje girdėjęs, jog „visi Latvijos uostai užgrūsti rusiškais grūdais“.

Vis dėlto, šį penktadienį Ryga uždraudė grūdų ir kitų žemės ūkio bei pašarų produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Importo draudimas taip pat reiškia, kad iš abiejų kaimyninių valstybių nebus leidžiama įvežti šių prekių ir iš trečiųjų šalių.

Tačiau jos ir toliau galės būti gabenamos per Latviją tranzitu.