- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aktyvi Kauno regiono pramoninė veikla ne tik pritraukia užsienio investicijas, bet ir yra svarbi dedamoji kauniečių gyvenime – nuo jos priklauso ir darbo vietų užtikrinimas, ir atlyginimų augimas. Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė sako, kad Kauno apskrities pramonė – įvairiapusė ir pavyzdingai produktyvi, tačiau nerimą kelia mažesnės nei Sostinės regione investicijos į inovacijas. O tai, pasak ekspertės, turi didelę reikšmę regiono pramonės sėkmei ateityje.
Geriausiai Lietuvą reprezentuojanti apskritis
Pasak J. Kalendienės, Kauno apskritis pagal daugumą rodiklių atspindi Lietuvos vidurkį ir išsiskiria dviejų savivaldybių – Kauno miesto ir Kauno rajono – lygiavertiškumu. Be to, čia yra santykinai daugiau įsikūrusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių nei vidutiniškai Lietuvoje – atitinkamai 10 ir 9 proc.
„Ši ypatybė gali reikšti, kad sparčiau modernizuojant ir auginant tokių įmonių produktyvumą, galima efektingai pagerinti viso Kauno regioną ekonomiką ir padidinti darbuotojų atlyginimus. Stebėdami Kauno pramonės įmonių apyvartą matome, kad jos sudaro bent penktadalį visų regione veikiančių įmonių apyvartos“, – sakė ILTE ekonomistė.
Tačiau nors Kauno regiono pramonė, pasak J. Kalendienės, sėkmingai pritraukia tiesiogines užsienio investicijas, o prie to reikšmingai prisideda Kauno Laisvosios ekonominės zonos veikla, vis dėlto Kauno regiono negalima vadinti pramoniniu – čia yra vystomos ir kitos, ne mažiau svarbios veiklos. Nepaisant to, pramonės produktyvumas Kauno apskrityje yra nežymiai mažesnis nei Lietuvos vidurkis.
Didesniam pranašumui reikalinga inovacijų plėtra
Kauno apskrities pramonė pasižymi didžiule įvairove – nors čia dominuoja chemijos ir baldų gamybos šakos, sėkmingai gaminančios produkciją visai Europai, taip pat aktyviai veikia ir didesnės elektros mašinų bei įrangos gamintojų įmonės. Didžiulis potencialas yra stebimas ir biotechnologijų srityje.
Jonė Kalendienė. ILTE nuotr.
Pasak J. Kalendienės, palyginti su kitais Lietuvos regionais, Kauno pramonės pranašumą neabejotinai lėmė susiklosčiusios puikios galimybės, tokios kaip turimi reikalingi infrastruktūriniai resursai ir skatinamosios priemonės.
„Kauno įmonės savo veiklą gali sklandžiai vykdyti dėl tinkamai pritaikytos mokslų ir tyrimų bazės. Pavyzdžiui, biotechnologijų pramonės įmonės čia gali užtikrinti sėkmingą veikimą dėl itin koncentruotos medicinos ir maisto technologijų mokslų bazės.
Be to, Kauno regionas sulaukia daugiau skatinamųjų lėšų nei Sostinės apskritis. Tiesa, kalbant ne apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtros inovacijų sritį, čia stebime augančias įmonių išlaidas, kai daugumoje kitų regionų, šios išlaidos mažėja“, – pastebėjo J. Kalendienė.
Pašnekovės teigimu, pramonės tendencijos pabrėžia inovacijų plėtros svarbą – ateities sėkmė ir aukštas konkurencingumo lygis šiuo metu yra siejamas su moderniu pramonės įmonės technologiniu atsinaujinimu. Tačiau, pasak J. Kalendienės, Kauno regiono pramonė inovacinei veiklai išleidžia 3 kartus mažiau nei Vilniaus apskritis, o tai gali stabdyti regiono pranašumą.
Šiuo metu pramonės modernizavimui yra pristatyta galimybė įvairaus dydžio įmonėms pasinaudoti finansine priemone „Pokytis“. Šioms paskoloms iš viso yra numatyta daugiau nei 230 mln. eurų.
Tikslingas finansavimas inovatyviam įmonių atsinaujinimui
Augant pramonės įmonių inovacinių veiklų finansavimo paklausai, toliau atsižvelgiama ir į kitas pramonei reikšmingas sritis. Viena jų – įmonių procesų efektyvumą gerinanti skaitmenizacija.
ILTE Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės teigimu, tik nedidelei pramonės įmonių daliai pavyksta technologiškai atsinaujinti savo lėšomis, todėl finansavimas iš šalies yra reikalingas.
„Remiantis 2024 m. ILTE atliktu verslo finansavimo poreikio vertinimu, finansavimas reikalingas net 60 proc. Įmonių. 30 proc. pramonės įmonių, kurioms reikia finansavimo, jo ieško veiklos modernizavimui. Laiku ir tikslingai pasinaudojus finansavimu įmonės gali reikšmingai modernizuoti ir suefektyvinti savo veiklą“,– teigė ILTE Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Pasak ILTE atstovės, šiuo metu pramonės modernizavimui yra pristatyta galimybė įvairaus dydžio įmonėms pasinaudoti finansine priemone „Pokytis“. Šioms paskoloms iš viso yra numatyta daugiau nei 230 mln. eurų.
Galimybė įgyvendinti pokyčius
Verslo skaitmeninimui, modernizavimui ir transformacijai skirta finansinė priemonė „Pokytis“ leis įmonėms pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis iki 10 mln. Eur iki 10 metų laikotarpiui. Pagal priemonę finansuojami nauji, dar nepradėti projektai.
Dėl paskolos besikreipiančioms įmonėms gali būti suteikiamas iki 75 proc. siekiantis investicinio projekto finansavimas. 25 proc. jo sumos įmonės turės prisidėti savo arba kitų privačių investuotojų lėšomis. Palūkanos kintamos, susidedančios iš 1 proc. maržos ir 6 mėn. EURIBOR. Įgyvendinus finansuojamą projektą ir pasiekus nustatyto dydžio rodiklį, verslai gali gauti iki 10 proc. dotaciją suteiktos paskolos sumos daliai nurašyti.
Paskolų sutartys pasirašomos iki 2029 m. birželio 30 d., o paskolos lėšos išmokamos ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d.
Finansinė priemonė bendrai finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau informacijos rasite ILTE svetainėje.
Konsultacijai dėl finansinės priemonės „Pokytis“ kreiptis telefonu +3705 210 7510 arba uzklausos@ilte.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...