Laiko patikrintos vertybės

Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ mobiliųjų ūkininkų turgelių iniciatyvą ėmė auginti prieš maždaug 14 metų. Norinčiųjų juose prekiauti tinklas per šį laikotarpį aprėpė visą šalį – kaimiškų gėrybių pirkėjai gali dairytis ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, bet ir Palangoje.

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pagrečiui skaičiuoja ir šiam judėjimui skirtus „Linkėjimų iš kaimo“ skyrius, kurie šiandien veikia aštuoniolikoje didžiausių „Maximos“ parduotuvių.

„Po truputį nuosekliai augame ir labai džiaugiamės vis prisijungiančiais naujais ūkininkais, gamintojais – vadinasi, gerokai plečiasi ir mūsų siūlomas asortimentas“, – sako pašnekovas.

To reikia ne tik ūkininkams, bet ir miestui. Juk gyvenimas skaidresnis, kai šneki ne su lentynomis, o su gyvu žmogumi.

M. Maciulevičiaus teigimu, su mobiliųjų ūkininkų turgelių judėjimu susijęs ne tik savotiškas tradicinių senovinių receptūrų renesansas, bet ir kitas labai svarbus dalykas – natūrali, kokybiška ir  šviežia produkcija, pasiekianti pirkėją tiesiai iš lietuviško kaimo.

„Ji nesandėliuojama, jos nereikia gabenti tūkstančius kilometrų, tad tiek agurkas, tiek salotos lapas ir visos kitos gėrybės ant pirkėjų stalo patenka traškūs ir sultingi, tarsi tik ką nuskinti nuosavame darže, – šyptelėjo pašnekovas. – Mūsų ištikimi pirkėjai taip pat žino, kad turgeliuose ūkininkų siūlomi paukščiai auginami ilgiau, tradiciškai kaimiškai, tai nėra tas intensyvus paukštienos paruošimo būdas, kurį įprastai taiko stambieji augintojai. Jei kalbėsime apie jautieną, ji bus mėsinių galvijų, tinkama ir gurmaniškiems patiekalams ruošti.“

Žino, ko reikia pirkėjams

M. Maciulevičiaus pastebėjimu, unikalus produkcijos asortimentas – neabejotinas ūkininkų turgelių išskirtinumas ir reikšmingas pirkėjų traukos kriterijus: „Čia turtingą įvairovę galima rasti net itin išrankiam skoniui – pavyzdžiui, dešimtis daržovių, vaisių veislių, kai kitose prekybos vietose įprastai siūloma vos viena ar kelios rūšys, ar tai būtų bulvės, morkos, ar kita. Šį mūsų unikalumą žmonės išties vertina.“

Ne mažiau reikšmingas aspektas vartotojams – pačios produkcijos kategorijų gausa: pradedant duona, mėsa, vaisiais, daržovėmis, pieno gaminiais ir baigiant šviežiomis, rūkytomis vidaus vandenų žuvimis, aliejumi, konditerija, medumi, vaistažolėmis ir kt.

Kaip sako ūkininkų atstovas, vartotojai tampa išrankesni, jie ieško įdomesnių receptūrų, o nuo šių tendencijų neatsilieka ir prekiautojai. Tad vietoj anksčiau siūlytų bazinių produktų šiandien kiekvienoje pozicijoje galima rasti neįtikėtiną pasirinkimą, o toks reikšmingas proveržis pasiektas ne vien turinio, bet ir pakuočių požiūriu.

Pašnekovas neabejoja, kad pirkėjų pasitikėjimą stiprina ir prekiautojų įsipareigojimas atvažiuoti tik su tuo, ką patys užaugino, pagamino, – turgeliuose netoleruojama nei kaimyno, nei kokia nors kitokia atvežtinė produkcija.

Atviri pokyčių vėjams

Nors nuo pat veiklos pradžios susiformavo tradicija, kad pagrindiniai, ištikimiausi pirkėjai išlieka brandesni žmonės, senjorai, tačiau pastaraisiais metais pastebima, kad populiarėjant sveikatai palankesnių produktų poreikiui į mobiliuosius turgelius vis dažniau užsuka ir jaunimas.

„Be abejo, norisi užsiauginti tą jaunąją kartą visomis prasmėmis. Džiaugiamės į mūsų prekiautojų gretas įsiliejančiu jaunimu, kuris atsineša įdomių idėjų, ir patys nemažai dėmesio skiriame švietimui. Per karantiną gimė mūsų personažas Supermorka, kuris padėjo valdyti žmonių srautus turgeliuose, o šiemet norėtume jį pasitelkti edukacinėse nedidelėse programose, kurias ketiname pasiūlyti mokykloms, kad miesto vaikai žinotų, kaip ta morka užauga ir iš kur pienas atsiranda. Tai irgi mūsų veiklos dalis – šiandien jau esame subrendę tiek, kad galime eiti ir šiuo keliu“, – sako ūkininkų atstovas.

Be abejo, svarbiausia kooperatyvo misija išlieka skatinti smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius. „Mūsų siekis – maksimaliai padėti ūkininkams realizuoti tai, ką jie užaugina, pagamina, kad jie atrastų savo pirkėją, vartotoją. Tad bendraujame, patariame, nuolat ieškome geresnių nišų. Dalis ūkininkų šiuose turgeliuose dalyvauja nuo pat pradžių, tad tapome netgi savotiška bendruomene“, – pasakojo kooperatyvo vadovas.

Prognozės išsipildė su kaupu

Mobiliųjų ūkininkų turgelių svarbą priminė ir naujausias iššūkis – vadinamoji pieno krizė.

„Kaip galėdami palaikėme ūkininkų nemokamai dalijamo pieno judėjimą – sudarėme jiems tam sąlygas mūsų turgeliuose. Tikiuosi, kad dalis jų pamatys prasmę, kad galbūt apsimoka gauti reikiamus leidimus ir pradėti čia tiesioginę prekybą, nesvarbu, ar tai būtų pienas, ar jo gaminiai. Šalyje galbūt atsiras ir daugiau gamybos cechų“, – svarstė M. Maciulevičius.

Pašnekovo manymu, racionalias alternatyvas, kurios padėtų apsisaugoti nuo dramatiško kainų kritimo, įvertinti visada pravartu, nes tokioms situacijoms būdingas cikliškumas.

„Pamenu 2008-uosius, kai atsirado pirmieji mūsų turgelių šaukliai, – iki tol taip pat buvo labai gili pieno krizė. Tuo metu važiuodamas po Lietuvą agitavau pienininkus: vežkime pieną vartotojams, spauskime sūrį, siūlykime kitus produktus – tais laikais tokių gamintojų faktiškai nebuvo, reikėjo įsukti visą sistemą. Nenuostabu, kad sulaukdavau įvairių replikų: jaunas kvailas entuziastas atvažiavo, esą niekas nieko nepirks. Tačiau galiausiai ūkininkai įsitikino, kad viską labai teisingai prognozavome – pirmame turgelyje prie pieno produktų nusidriekė didžiulės eilės“, – prisiminimais dalijosi kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas M. Maciulevičius.

Nuo naudos iki emocijos

Pašnekovo teigimu, mobiliųjų ūkininkų turgelių plėtros tendencijos kalba pačios už save: akivaizdu, kad pridėtinė tokių prekyviečių vertė – įvairialypė.

„To reikia ne tik ūkininkams, bet ir miestui, juk gyvenimas skaidresnis, kai šneki ne su lentynomis, o su gyvu žmogumi, – šyptelėjo M. Maciulevičius. – Sakyčiau, čia pinasi ir nauda, ir emocija, ir, be abejo, patriotiškumas, nes palaikome savus augintojus, gamintojus.“

Be to, mobiliųjų ūkininkų turgelių judėjimas niekada nebuvo nukreiptas nei prieš stambiuosius gamintojus, nei prieš prekybos centrus, pabrėžė ūkininkų atstovas.

„Veikdami tiek prie „Akropolio“, tiek prie kitų prekybos centrų, ne konkuruojame, o draugiškai bendradarbiaujame. Mes neauginame skalbimo miltelių, kavos ir daugelio kitų dalykų, natūralu, kad vienas kitą papildome vartotojų srautais – atėjęs į tą pačią vietą vienos prekės, vartotojas gali nusipirkti ir kažko kito. Visada sakėme ir sakome: turime savo nišą ir matome, kiek dar yra vietos plėstis. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje tokie tiesioginiai pardavimai sudaro ir po 10 proc. mažmeninės apyvartos, ir daugiau. Tačiau Lietuvoje, kaip juokaujame, grėsmingai artėjame prie 2 proc.“, – mūsų šalies ir užsienio patirtį vaizdžiai palygino M. Maciulevičius.